Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teisenos byloje nutraukimo

Byla Nr. 9/2021

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL TEISENOS BYLOJE PAGAL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. LAPKRIČIO 4 D. NUTARIMO NR. 1226 „DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO“ 2.1.31 PAPUNKČIO (2021 M. KOVO 5 D. REDAKCIJA) ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI NUTRAUKIMO

2022 m. gegužės 25 d. Nr. KT67-S61/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-8/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.31 papunktis (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, ribojama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisė grįžti į Lietuvą.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjos argumentai

1. Pareiškėja Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas) 2.1.31 papunktis (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, ribojama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisė grįžti į Lietuvą, neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. gegužės 6 d. potvarkiu Nr. 2B-29 pagal šį prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėta rengti byla Nr. 9/2021.

2. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjos teigimu, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nustatytas draudimas grįžti ar atvykti į Lietuvą bet kuriam asmeniui, turinčiam teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, nepriklausomai nuo pilietybės. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjos nuomone, pažeidžiama Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti Lietuvos Respublikos piliečio teisė grįžti į Lietuvą.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad Vyriausybė, ginčijamu teisiniu reguliavimu apribojusi Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, netinkamai įgyvendino jai Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus ir taip pažeidė konstitucinius teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus.

3. Pareiškėjos Seimo narių grupės atstovė Seimo narė Agnė Širinskienė Konstituciniam Teismui 2022 m. sausio 10 d. raštu pateikė papildomą informaciją. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad nors Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499) teisės aktas, kurio nuostatą ginčija pareiškėja, pripažintas netekusiu galios, teisena šioje konstitucinės justicijos byloje, jos nuomone, neturėtų būti nutraukta, nes ginčijamas teisinis reguliavimas buvo perkeltas į kitą teisės aktą – Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) (2021 m. birželio 28 d. redakcija), būtent jo 2.5 papunktį.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjo Donato Keršio, šio skyriaus patarėjos Viktorijos Balčiūnienės, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Loretos Ašoklienės, šio skyriaus patarėjos Jurgitos Pakalniškienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

4.1. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų leidėjas yra suteikęs Vyriausybei išimtines teises užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir valdymo srityje – taip siekiama riboti jų plitimą ir suvaldyti dėl to valstybėje kilusią ekstremaliąją situaciją. Todėl Vyriausybė, siekdama įstatyme iškeltų tikslų, nustatė specialų karantino režimą, apimantį ir tam tikrus asmens teisių ribojimus karantino laikotarpiu, kol bus įgyvendintos reikalingos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kontrolės priemonės.

Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu asmenims, turintiems teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, nedraudžiama grįžti į Lietuvą; juo nustatytas ribojimas teikti tokiems asmenims vežėjų paslaugas, t. y. ribojimas šiems asmenims pasinaudoti tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), taip siekiant sumažinti infekcijos išplitimo riziką kelionės metu, išvengti įvežtinių atvejų ir sulėtinti infekcijos, ypač naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų, išplitimą šalyje. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad ginčijamo teisinio reguliavimo paskirtis – užtikrinti neužsikrėtusių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenų teisę į saugią aplinką. Grįžtantiesiems asmeniniu transportu nėra numatyta jokių draudimų kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

4.2. Suinteresuoto asmens atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad priemonės keliautojams, mažinančios įvežtinių atvejų ir infekcijos išplitimo riziką, taikomos atsižvelgiant į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse, dažniausiai šalių taikomą praktiką, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir bendrus Europos Sąjungos šalių sprendimus.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Šioje byloje pareiškėja Seimo narių grupė ginčija Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunkčio (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

6. Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo, kaip pažymėta šio nutarimo preambulėje, atsižvelgdama, be kita ko, į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną (1 punktas) ir patvirtino karantino režimo metu taikomas priemones (2 punktas).

7. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Vyriausybės 2021 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 143 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, kuriuo, be kita ko, buvo nustatytas pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas.

8. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) buvo nustatyta:

„Vyriausybė nutaria:

<...>

2. Patvirtinti šį karantino režimą:

2.1. Dėl judėjimo per sieną ir šalies viduje sąlygų.

<...>

2.1.31. Visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti dokumentą (parengtą viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne anksčiau nei 72 valandų laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti (toliau – COVID-19 tyrimas) ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas). Visi vežėjai, kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių ar turistų vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai ar turistai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo. Reikalavimai dėl COVID-19 tyrimo netaikomi:

2.1.31.1. ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis;

2.1.31.2. tranzitu per Lietuvos Respubliką vykstantiems asmenims;

2.1.31.3. asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 90 dienų iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką, arba asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad asmens skiepijimas Sąjungos vaistinių preparatų registre įregistruota COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal skiepijimo schemą yra baigtas (šiame papunktyje nurodyti dokumentai turi būti parengti viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų);

2.1.31.4. asmenims iki 16 metų.“

8.1. Taigi Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) buvo nustatyta inter alia tokia judėjimo per sieną karantino metu sąlyga, pagal kurią visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalėjo turėti dokumentą apie asmeniui atliktą COVID-19 tyrimą ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą. Pagal pareiškėjos ginčijamą teisinį reguliavimą visi vežėjai, kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių ar turistų vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalėjo užtikrinti, kad neturintys tokio dokumento asmenys nepatektų į transporto priemones. Pareiškėjos ginčijamoje nuostatoje taip pat buvo įtvirtintos išimtys – apibrėžtos asmenų grupės, kurioms reikalavimai dėl COVID-19 tyrimo nebūtų buvę taikomi.

Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) nustatyta minėta judėjimo per Lietuvos Respublikos sieną sąlyga buvo taikoma visiems asmenims, nepatenkantiems į nurodytų išimčių sąrašą, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečiams.

8.2. Pareiškėjos ginčijamu aspektu pažymėtina, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) nustatyta judėjimo per sieną karantino metu sąlyga – turėti dokumentą apie asmeniui atliktą COVID-19 tyrimą ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą – buvo taikoma tik tiems asmenims, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie grįždavo ar atvykdavo į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, kaip antai lėktuvais, maršrutiniais autobusais. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) nustatyta judėjimo per sieną karantino metu sąlyga – turėti atitinkamą COVID-19 tyrimo rezultatą – nebuvo taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams, grįžtantiems ir atvykstantiems į Lietuvos Respubliką kitais būdais, ne tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (pavyzdžiui, reikalavimas turėti dokumentą apie gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą nebuvo taikomas privačiomis transporto priemonėmis grįžtantiems ar atvykstantiems Lietuvos Respublikos piliečiams), taigi Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą kitais būdais, tai galėjo padaryti ir neturėdami dokumento, patvirtinančio COVID-19 tyrimo neigiamą rezultatą.

Vadinasi, pareiškėjos ginčijamu Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant inter alia į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo nustatyta judėjimo per Lietuvos Respublikos sieną karantino metu sąlyga tik tam tikrą keliavimo priemonę pasirinkusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, o ne draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems dokumento, patvirtinančio neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, grįžti ar atvykti į Lietuvą. Kartu buvo įtvirtinta tokius reisus organizuojančių asmenų pareiga užtikrinti, kad į jų transporto priemones nepatektų asmenys, neatitinkantys nurodytos judėjimo per sieną sąlygos.

8.3. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo ne kartą keičiamas, tačiau pareiškėjos ginčijamu aspektu jis iš esmės nepakito.

9. Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, įsigaliojusį 2021 m. liepos 1 d., kurio 1 punktu Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą su visais pakeitimais ir papildymais pripažino netekusiu galios.

Vadinasi, pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) įtvirtintas teisinis reguliavimas nebegalioja.

10. Kartu pažymėtina, kad Vyriausybė tą pačią 2021 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, įsigaliojusį 2021 m. liepos 1 d., kurio 1 punktu pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“.

Iš Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo preambulės (2021 m. birželio 28 d. redakcija) matyti, kad, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Vyriausybė nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės (1.1 papunktis) ir nustatyti laikinas valstybės sienos kirtimo apribojimo ir (ar) nutraukimo sąlygas (2 punktas).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 2.5 papunktyje buvo nustatytas teisinis reguliavimas, pareiškėjos ginčijamu aspektu iš esmės analogiškas buvusiam nustatytam pareiškėjos ginčijamame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), t. y. buvo nustatyta, kad visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš nurodytų šalių keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti dokumentą apie asmeniui prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą COVID-19 tyrimą ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, taip pat buvo nustatyta asmenų, organizuojančių keleivių vežimą minėtais tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), pareiga užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi.

11. Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., 1 punktu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios.

Taigi, ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 2.5 papunktyje (su vėlesniais pakeitimais) buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, kaip minėta, pareiškėjos ginčijamu aspektu buvo analogiškas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamam Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nustatytam teisiniam reguliavimui, yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje (1996 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti; jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija) formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną (inter alia 2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. KT17-S17/2022).

13. Kaip minėta, pareiškėja šioje konstitucinės justicijos byloje yra Seimo narių grupė, kuri ginčija Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunkčio (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

Taip pat minėta, kad Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios.

Minėta ir tai, kad pareiškėjos ginčijamam Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) buvusiam nustatytam teisiniam reguliavimui jos ginčijamu aspektu iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 2.5 papunktyje (su vėlesniais pakeitimais), kuris taip pat yra pripažintas netekusiu galios, taigi yra panaikintas.

14. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį (2013 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai, 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. KT17-S17/2022); tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę (2019 m. vasario 15 d. nutarimas, 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. KT17-S17/2022).

Taigi, net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas ar jam iš esmės analogiškas kitame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nebegalioja ir nebegali būti taikomas, prieštaravo Konstitucijai, jokia teisėkūros subjekto, pagal Konstituciją turinčio pareigą pakeisti arba panaikinti Konstitucijai prieštaravusį teisinį reguliavimą, intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima.

15. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kyla abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne (inter alia 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai); priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (2005 m. vasario 7 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo kreipiasi dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja (2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. kovo 4 d. nutarimai, 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. KT17-S17/2022), tam, kad būtų sudarytos galimybės veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

Taigi pažymėtina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą ištirti Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime (su vėlesniais pakeitimais) buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį Teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, arba Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis į Konstitucinį Teismą kreiptųsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pradėta teisena pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktis (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, ribojama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisė grįžti į Lietuvą, yra nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, 69 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nutraukti pradėtą teiseną byloje Nr. 9/2021 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.31 papunktis (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, ribojama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisė grįžti į Lietuvą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                                                                                  Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė