Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-14/2022 TRŪKUMŲ ŠALINIMO
2022 m. gegužės 24 d. Nr. KT66-A-S60/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-14/2022.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 1 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nenustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, privalo ją įskaityti į paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Iš pareiškėjo prašymo, jo priedų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir nurodyta, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties dalį, perkvalifikavo pareiškėjo nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kartu pažymėdamas, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., o pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmių skyrimo klausimą, be kita ko, atsižvelgė į ilgai taikytą kardomąją priemonę pareiškėjui.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2022 m. vasario 14 d., Konstituciniame Teisme gautas 2022 m. vasario 17 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punktą pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. KT179-A-S165/2021).
Pažymėtina, kad, kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl pareiškėjo įsiteisėjo 2021 m. spalio 12 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2022 m. vasario 12 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2022 m. vasario 14 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.
6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).
7. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme ir pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (inter alia 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT36-A-S33/2020, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. KT163-A-S151/2021).
8. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja BK 65 straipsnio „Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“ 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio „Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę“ 1 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nenustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, privalo ją įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle.
Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą vienos bausmės keitimo kita bausme taisyklę viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (1 dalis); kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms (2 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija)).
Pareiškėjo nuomone, kardomoji priemonė intensyvi priežiūra ir BK 48 straipsnyje nustatytas laisvės apribojimas yra identiškos bausmės, todėl skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, jos taikymo laikas turi būti įskaitomas į paskirtą bausmę, vadovaujantis minėta BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle. Pareiškėjo vertinimu, tarp asmenų, kuriems intensyvi priežiūra taikoma kaip bausmė, ir asmenų, kuriems ji taikoma kaip kardomoji priemonė, nėra jokių esminių skirtumų. Pareiškėjas nurodo, kad net jeigu skiriant bausmę ir atsižvelgiama į tai, jog nuteistajam buvo skirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, iš teismų sprendimų neaišku, kokiu mastu parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį buvo atsižvelgta į patirtą laisvės suvaržymą. Pasak pareiškėjo, teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jam ilgą laiką taikytą kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą, dėl to buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės.
8.1. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
8.1.1. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nepateikia teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją nustatyti inter alia teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį tik BK 66 straipsnyje nurodyta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) privalo būti įskaitytas į paskirtą bausmę ir kodėl toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tik ši kardomoji priemonė įskaitoma į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagal Konstituciją pateisinamas atsižvelgiant į kardomojo kalinimo (suėmimo) pobūdį.
Pareiškėjas taip pat nepateikia teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją kardomoji priemonė intensyvi priežiūra bausmių įskaitymo aspektu turėtų būti vertinama, kaip ir griežčiausia kardomoji priemonė kardomasis kalinimas (suėmimas), ir kodėl dvi skirtingų rūšių kardomosios priemonės (kardomasis kalinimas (suėmimas) ir intensyvi priežiūra, kurios sąlygos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1311 straipsnio 2, 3 dalis nustatomos ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi) turėtų būti vienodai traktuojamos įskaitymo į paskirtą bausmę kontekste.
8.1.2. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad kardomoji priemonė intensyvi priežiūra ir BK 48 straipsnyje nustatytas laisvės apribojimas, pasak jo, turi tokį pat poveikį asmeniui jo laisvės suvaržymo aspektu, jis nepateikia argumentų šiam savo teiginiui pagrįsti.
8.1.3. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai.
8.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustačius, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus 1 dalies 6, 7 punktus ir 3 dalį, nustatytų reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti; spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį; pareiškėjui per šį terminą kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu, kuriuo šalinami trūkumai, arba pasibaigus šiam terminui, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymas negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią Konstituciniam Teismui sprendimu nustatyti pareiškėjo prašymo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti; kitaip aiškinant Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, esą Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnio 1 dalį spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, neturi įgaliojimų nustatyti, kad pareiškėjo prašymas turi trūkumų, taip pat nustatyti šių trūkumų pašalinimo termino, pareiškėjui būtų užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas negalėtų vykdyti konstitucinio teisingumo ir garantuoti Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje, veiksmingai apginti asmens konstitucinių teisių ar laisvių (inter alia 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. KT99-A-S94/2020, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. KT136-A-S126/2021, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. KT163-A-S151/2021).
8.3. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo prašymo ištirti BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui trūkumus, pareiškėjui nustatytinas terminas jiems pašalinti – iki 2022 m. birželio 23 d.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 24 straipsnio 4 dalimi, 25, 28 straipsniais, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Nustatyti terminą pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymo Nr. 1A-14/2022 trūkumams pašalinti – iki 2022 m. birželio 23 d.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
