Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-23/2022 DALIES PRIĖMIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2022 m. gegužės 24 d. Nr. KT65-A-S59/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat tiek, kiek jame neapibrėžtos sąvokos „duomenys“, „kelia grėsmę“, „gali kelti grėsmę“, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – Viešosios tvarkos valdyba) 2020 m. birželio 10 d. sprendimu neperregistruoti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti minėtą Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir įpareigoti ją perregistruoti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatavęs, kad Viešosios tvarkos valdyba, įvertinusi turimus duomenis, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 15 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjas, be kita ko, prašo ištirti, ar Įstatymo 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas“ 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

Ši pareiškėjo prašymo dalis grindžiama teisiniais argumentais.

5.1. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas tiek, kiek nurodyta, neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo, proporcingumo principų, esančių neatsiejamais konstitucinio teisinės valstybės principo elementais.

Savo poziciją pareiškėjas grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo, taip pat kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, pareiškėjas pažymi, kad asmens teisių ribojimas turi trukti aiškų, konkretų, įstatyme apibrėžtą terminą, o asmuo turi teisę žinoti, kada jis bus laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus tam tikrai teisei turėti, o jei tam tikrą laikotarpį jis reikalavimų, lemiančių teisės suvaržymą, neatitinka, – kada jo teisių suvaržymai baigsis. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra sukuriamas teisinis neapibrėžtumas asmeniui, kuris turi galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir (ar) siekia leidimo galiojimą pratęsti, nežinant, kiek jo turima teisė galios ir (ar) kada bus panaikinta. Pasak pareiškėjo, asmuo negali nuspėti savo teisės laikyti (nešiotis) ginklą vertinimo nei pagal ginčijamą Įstatymo normą, nei pagal Įstatymo ar visos teisės sistemos normų sisteminę analizę.

5.2. Ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, yra sudaromos prielaidos policijos įstaigai savo nuožiūra spręsti, kokio laikotarpio ir kokius duomenis vertinti. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, gali būti vertinami neadekvačiai ilgo, iš esmės bet kokio, viso asmens gyvenimo laikotarpio duomenys apie asmenį. Vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, neįmanoma įvertinti asmens pastangų pasitaisyti. Be to, toks teisės normos neapibrėžtumas sudaro prielaidas atsirasti situacijoms, kai šios normos pagrindu leidimas laikyti (nešiotis) ginklą bus panaikintas net ir tuomet, kai kitose Įstatymo nuostatose įtvirtinti terminai yra pasibaigę ir asmuo gali būti laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo 18 straipsnį.

Tad, pareiškėjo nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu neužtikrinama pusiausvyra tarp tikslo apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklų ir šaudmenų turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką, ir tarp asmens teisės laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo tik vienus metus negali įgyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, o pagal ginčijamą nuostatą gali būti vertinami neapibrėžtai ilgo laikotarpio policijos įstaigos turimi duomenys ir tuo pagrindu minėtas leidimas panaikinamas. Todėl, pareiškėjo nuomone, toks Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas neterminuotas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami, yra neproporcingas.

5.3. Konstatuotina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo prašymo dalį ištirti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame neapibrėžtos sąvokos „duomenys“, „kelia grėsmę“, „gali kelti grėsmę“, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.1. Grįsdamas savo abejones dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas nurodo, kad minėtos sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl ginčijama Įstatymo nuostata visiškai neatitinka asmenų teisių ribojimui keliamo aiškumo reikalavimo, be to, Įstatymą taikanti institucija gali vienašališkai nustatyti sąvokų turinį, vertinti bet kokius duomenis nepriklausomai nuo jų šaltinio, patikimumo, nevertindama, ar tai teismo nustatyti duomenys apie teisės pažeidimą, ar subjektyvi bet kokio Įstatyme neapibrėžto asmens, inter alia policijos įstaigos darbuotojo, nuomonė. Dėl to, pasak pareiškėjo, yra nepagrįstai išplečiamos asmens teisių ribojimo galimybės, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

6.2. Įvertinus pareiškėjo prašymo ir jo priedų turinį, konstatuotina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš esmės jis kelia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte vartojamų jo nurodytų sąvokų aiškinimo ir taikymo, inter alia teismų praktikoje, klausimą.

6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinti teisės normos esmę yra valstybės institucijos, taikančios įstatymą, pareiga (inter alia 2011 m. spalio 25 d. nutarimas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021); prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2011 m. lapkričio 16 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimai, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. KT135-A-S125/2021).

6.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.6. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame neapibrėžtos sąvokos „duomenys“, „kelia grėsmę“, „gali kelti grėsmę“, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė