Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-3/2022 GRĄŽINIMO

2022 m. gegužės 11 d. Nr. KT55-A-S50/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad:

– „Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalis (iki 2017-12-31 – 9 dalis) prieštarauja Konstitucijos Preambulei, 5, 21, 29, 32, 38, 48 ir 53 straipsniams“;

– ,,SDI 17 str. 11 d. nustatyta prievolė mokėti PSD įmokas kitais būdais PSD nedraudžiamiems asmenims nepriklausomai nuo jų (ne)gaunamų pajamų ir (ne)turimo turto prieštarauja Konstitucijos Preambulėje nustatytam teisingos visuomenės ir teisinės valstybės siekiams (principams), 5 straipsnyje nustatytam valstybės ir jos įstaigų tarnavimo žmonėms principui, 21 straipsnyje įtvirtintoms žmogaus teisėms į žmogiškąjį orumą ir nekankinimą, 29 straipsnyje įtvirtintai žmogaus teisei į nediskriminavimą dėl socialinės padėties, tikėjimo, religijos, pažiūrų ir įsitikinimų, 32 straipsnyje įtvirtinai kiekvieno lietuvio ar ir Lietuvos Respublikos piliečio teisei gyventi Lietuvoje, 38 straipsnyje įtvirtintai pareigai ir teisei globoti neįgalius tėvus ar ir kitus šeimos narius, 48 straipsnyje įtvirtinam priverstinio darbo draudimui ir 53 straipsnyje įtvirtinai piliečių teisei į nemokamą medicinos pagalbą“.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 metų sprendimais nuspręsta priverstine tvarka iš pareiškėjo, kaip iš privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai besidraudžiančio asmens, turto išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimu dėl pareiškėjo priimti teritorinio skyriaus sprendimai palikti nepakeisti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl tokių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. sausio 14 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2022 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 2A-14 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (671 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir su juo pateiktų priedų, papildomos informacijos, pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalies atitiktį Konstitucijos 5, 21, 29, 32, 38, 48, 53 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.1. SDĮ 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalyje nustatyta: „Asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“

Taigi SDĮ 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalyje įtvirtinta asmenų, nenurodytų kitose šio straipsnio dalyse, pareiga už save mokėti nurodyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Pažymėtina, kad SDĮ 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 1–10 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, remiantis kuriuo mokamos juo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos už jame nurodyta, be kita ko, darbine, ūkio veikla užsiimančius asmenis.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek juo įtvirtinta privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai besidraudžiančių asmenų pareiga mokėti šiuo teisiniu reguliavimu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

7.2. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktos papildomos informacijos matyti, kad pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, pasak jo, SDĮ 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalyje nustačius prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (kaip būtiną sąlygą nemokamai medicinos pagalbai gauti) patiems neturtingiausiems visuomenės nariams, negalintiems tokių įmokų sumokėti, iš jų iš esmės atimta Konstitucijos 53 straipsnyje laiduojama teisė į nemokamą medicinos pagalbą. Kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, iš esmės neįmanoma tiksliai nustatyti, ar negaunantis oficialių, privalomuoju sveikatos draudimu apmokestinamų pajamų asmuo tikrai sugeba sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įstatymų leidėjas, nustatydamas prievolę jas mokėti kaip būtiną sąlygą, pasak pareiškėjo, besąlyginei konstitucinei teisei į nemokamą medicinos pagalbą įgyvendinti „visiems kitiems“, neišvengiamai suvaržė bent dalies asmenų konstitucines teises.

7.3. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės rūpintis žmonių sveikata turinį, yra pažymėjęs, kad valstybės pareiga sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, kuri leistų užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą, negali būti aiškinama taip, esą visuomenė turi prisiimti visų įmanomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo naštą; asmens sveikatos priežiūros finansavimo teisiniu reguliavimu turėtų būti sudarytos paskatos kiekvienam asmeniui rūpintis savo sveikata, prisiimti pareigą pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, atsakingai ir racionaliai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (2013 m. gegužės 16 d. nutarimas, 2014 m. vasario 26 d. sprendimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui pasirinkus sveikatos priežiūros finansavimo modelį, grindžiamą inter alia privalomuoju sveikatos draudimu, šio draudimo lėšomis gali būti finansuojamos tik tos apdraustų asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neapima nemokama medicinos pagalba, kuri visiems piliečiams – neatsižvelgiant į tai, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, – turi būti teikiama valstybės biudžeto lėšomis; už sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems (neapsidraudusiems) asmenims, iš šio draudimo lėšų negali būti apmokama (2013 m. gegužės 16 d. nutarimas, 2014 m. vasario 26 d. sprendimas).

7.4. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje neatsižvelgia į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl, atsižvelgiant į jas, pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo iš pareiškėjo ginčijamame teisiniame reguliavime nurodytų asmenų nebūtų iš viso reikalaujama pagal išgales prisidėti prie sveikatos priežiūros finansavimo. Pareiškėjas nepaaiškina ir to, kodėl, jo nuomone, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintos valstybės priedermės rūpintis žmonių sveikata turinį, asmenims, kuriems ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, turėtų būti ne tik laiduojama Konstitucijoje įtvirtinta nemokama medicinos pagalba valstybinėse gydymo įstaigose, tačiau ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos jiems turėtų būti teikiamos nemokamai.

7.5. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo abejonėms dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties jo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti pateikia ir kitus argumentus, kurie iš esmės laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, bendro pobūdžio samprotavimais apie sveikatos priežiūros sistemą, privalomąjį sveikatos draudimą, o ne teisiniais argumentais, pagrindžiančiais, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos pareiškėjo nurodytos Konstitucijos nuostatos.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl SDĮ 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalies atitikties jo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė