Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-27/2022

2022 m. gegužės 4 d. Nr. KT52-A-S48/2022

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-27/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjos, juo apribojama visų asmens nuostolių, patiriamų dėl nuosavybės teise valdomo turto dalies paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimo galimybė, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą pareiškėjai tenkino iš dalies ir nustatė už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtą pareiškėjos žemės sklypą 46 300,00 Eur atlyginimo dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 24 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti Įstatymo 13 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Įstatymo 13 straipsnyje „Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarka“ inter alia nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę; žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo; už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 dalis).

5.2. Pasak pareiškėjos, sprendžiant klausimą dėl visiško nuostolių atlyginimo, kai visuomenės poreikiams yra paimama nuosavybės teise valdomo turto dalis, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotė, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama, be kita ko, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, vertintina kaip neapibrėžta ir neaiški, taip pat neužtikrina teisingo sprendimo dėl atlyginimo savininkui už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą (jo dalį) priėmimo. Pareiškėjos manymu, Įstatymo 13 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas nepakankamas, kad teismai galėtų priimti teisingą sprendimą byloje, todėl įstatymų leidėjui tinkamai neatskleidus ginčijamos nuostatos turinio, neįmanoma apskaičiuoti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybės teise valdomo turto dalį.

6. Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas, įvertinęs, jog Susisiekimo ministerijos ir pareiškėjos pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė ir jos nustatymo momentas skiriasi, 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime vadovavosi teismo paskirto eksperto parengto Nekilnojamojo turto ekspertizės akto duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėja iki 2017 m. sausio 31 d. žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo datos nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje konstatavo, jog nei Susisiekimo ministerija, nei pareiškėja nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Nekilnojamojo turto ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumo, o pareiškėjos argumentus, susijusius su patirtais nuostoliais, laikė neįrodytais ir nepagrįstais.

7. Taigi, nors pareiškėja nurodo, kad prašo ištirti Įstatymo 13 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, jog ji iš esmės kvestionuoja teismų sprendimus dėl remiantis ginčijamu Įstatymo 13 straipsniu nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams iš pareiškėjos paimtą žemės sklypą dydžio ir nesutinka su juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, inter alia su teismo padaryta išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius, susijusius su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.

7.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT94-A-S86/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. KT187-A-S173/2021, 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. KT16-A-S16/2022); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT7-A-S7/2021, 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT165-A-S153/2021); įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT80-A-S75/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. KT181-A-S167/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7.2. Vadinasi, pareiškėjos prašymas ištirti Įstatymo 13 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-27/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė