LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. VASARIO 26 D. NUTARIMO NR. 152 „DĖL VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PASKELBIMO“ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMUI GRĄŽINIMO
2022 m. balandžio 28 d. KT51-S47/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-7/2022.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 1B-7/2022 ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2021 07 01 (TAR, 2021, Nr. 2021-14469)) 3.2.1.1 papunktis tiek, kiek juo pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones – švietimo veiklos organizavimo srityje – visuomenės sveikatos saugos, higienos reikalavimus (bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą, vadovų įpareigojimą organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis reikalavimo – kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (nauja redakcija nuo 2010 01 01 (Žin., 2009, Nr. 159-7207)) 8 straipsniui (2020 04 28 įstatymo Nr. XIII-2864 straipsnio redakcija (nuo 2020 05 01) (TAR, 2020, Nr. 2020-09205))“.
2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą yra sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1, 1.2 papunkčių atitikties Konstitucijai ir įstatymams, nagrinėjimą.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d. sprendimai, 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. KT119-S110/2021).
Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimai); tokiu atveju nebūtų sudaryta sąlygų suinteresuotam asmeniui pateikti savo argumentus, kodėl pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai laikytinos nepagrįstomis (2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. KT112-S104/2020).
4. Pareiškėjas abejoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) 3.2.1.1 papunkčio tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones – švietimo veiklos organizavimo srityje – visuomenės sveikatos saugos, higienos reikalavimus (bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą, vadovų įpareigojimą organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis reikalavimo, kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės)), atitiktimi Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui.
Taigi pareiškėjui abejonių dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio konstitucingumo kyla dėl to, kad šiuo papunkčiu, pasak pareiškėjo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui švietimo veiklos organizavimo srityje pavesta nustatyti ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones, susijusias su visuomenės sveikatos sauga, higienos reikalavimais, inter alia tai, kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų kaukes.
5. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad Vyriausybė 2022 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nutarta „pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais“ (1 punktas). Šis Vyriausybės nutarimas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. (2 punktas).
Vadinasi, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas, kurio 3.2.1.1 papunkčio konstitucingumu abejoja pareiškėjas, nuo 2022 m. gegužės 1 d. neteks galios.
6. Pareiškėjo ginčijamame Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje nustatyta:
„3. Nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones:
<...>
3.2. viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones:
3.2.1. švietimo veiklos organizavimo srityje:
3.2.1.1. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas;
<...>“
Taigi, pareiškėjo ginčijamu Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui buvo pavesta nustatyti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, kurių turi būti laikomasi organizuojant švietimo veiklą, inter alia vykdant švietimą pagal pradinio ugdymo programą.
Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje nėra detalizuota, kokių konkrečių priemonių, skirtų visuomenės sveikatos saugai, kurių turi būti laikomasi inter alia organizuojant pradinį mokymą, privalo būti imtasi.
Paminėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo keičiamas, tačiau jo esmė nekito.
7. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kiti susiję reikalavimai, kurių turi būti laikomasi organizuojant inter alia pradinį mokymą, nustatyti sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir operacijų vadovas) 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas), kuris ne kartą buvo keičiamas, inter alia operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“, kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas, ginčijamas pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Pažymėtina, jog Sprendimu (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo inter alia įgyvendinta pareiškėjo ginčijama Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio nuostata, kad švietimas turi būti organizuojamas laikantis operacijų vadovo nustatytų reikalavimų, t. y. Sprendimo 1.1 papunktyje (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija), 3 punkte (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) buvo nustatytas konkretus minėtas reikalavimas mokiniams, inter alia ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, visose švietimo įstaigos uždarose patalpose dėvėti kaukes.
Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad minėtas Sprendime (su 2021 m. lapkričio 18 d. pakeitimais) įtvirtintas pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje Seimo narių grupės ginčijamas teisinis reguliavimas buvo pakeistas operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. V-739 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“, kuriuo Sprendimas išdėstytas nauja redakcija. Sprendime (2022 m. balandžio 8 d. redakcija) nustatyta, kad rekomenduojama vyresniems nei 6 metų asmenims švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti kaukes (3 punktas).
Taigi pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje Seimo narių grupės ginčijamas teisinis reguliavimas šiuo metu yra pasikeitęs iš esmės, Sprendime (2022 m. balandžio 8 d. redakcija) nebėra nustatyta to teisinio reguliavimo, kuris ginčijamas pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. tas teisinis reguliavimas nebegalioja.
8. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, pažymėtina, kad, kaip minėta, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje nėra detalizuotos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygos, kitos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos, nustatytos visuomenės sveikatos saugai užtikrinti, kurių turi būti laikomasi inter alia organizuojant pradinį mokymą.
8.1. Kaip matyti iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų, jis savo abejones dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio konstitucingumo sieja su operacijų vadovo Sprendime (su 2021 m. lapkričio 18 d. pakeitimais) buvusio įtvirtinto teisinio reguliavimo turiniu. Taigi pareiškėjui iš esmės kyla abejonių dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio įgyvendinimo įtvirtinant pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, kuris, kaip minėta, iš esmės yra pakeistas ir nebegalioja.
Pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo ir jame pateiktų argumentų taip pat neaišku, kodėl Konstitucijai prieštaraujančiu turėtų būti laikomas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas pavedimas operacijų vadovui nustatyti tam tikrus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus švietimo įstaigose, ir kodėl toks pavedimas pagal Konstituciją negalėtų būti nustatytas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip minėta, operacijų vadovo Sprendimas (su 2021 m. lapkričio 18 d. pakeitimais) buvo pakeistas taip, kad jame įtvirtintas teisinis reguliavimas pasikeitė iš esmės ir juo, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebėra nustatyta pareigos mokiniams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, švietimo įstaigos patalpose visą laiką dėvėti kaukes, nors pareiškėjui abejonių sukėlęs Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nekito.
Šio prašymo kontekste taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo ginčijamame Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip savaime suponuojantis tai, kad operacijų vadovui pavesta nustatyti asmens teises ir laisves ribojančius reikalavimus, todėl nėra aišku, kodėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio nuostatos turėtų būti vertinamos kaip pažeidžiančios asmens privatų gyvenimą.
8.2. Pareiškėjas savo prašyme, grįsdamas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui, nurodo, kad „Vyriausybė įgaliojo operacijų vadovą nustatyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones, kaip tai yra įtvirtinta Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje“.
Taigi pats pareiškėjas teigia, kad Vyriausybės įgaliojimai pavesti operacijų vadovui nustatyti ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones apribojant viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą kyla iš Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnio. Todėl iš pareiškėjo prašyme suformuluotų teiginių nėra aišku, kodėl pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja minėtai įstatymo nuostatai kaip ribojantis asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
8.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė aiškių teisinių argumentų savo pozicijai dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.1 papunkčio tiek, kiek juo pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones – švietimo veiklos organizavimo srityje – visuomenės sveikatos saugos, higienos reikalavimus (bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą, vadovų įpareigojimą organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis reikalavimo, kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų kaukes), atitikties Konstitucijai ir įstatymui pagrįsti.
9. Vadinasi, pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą ištirti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą Nr. 1B-7/2022 ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2021 07 01 (TAR, 2021, Nr. 2021-14469)) 3.2.1.1 papunktis tiek, kiek juo pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones – švietimo veiklos organizavimo srityje – visuomenės sveikatos saugos, higienos reikalavimus (bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą, vadovų įpareigojimą organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis reikalavimo – kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (nauja redakcija nuo 2010 01 01 (Žin., 2009, Nr. 159-7207)) 8 straipsniui (2020 04 28 įstatymo Nr. XIII-2864 straipsnio redakcija (nuo 2020 05 01) (TAR, 2020, Nr. 2020-09205))“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Danutė Jočienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė