Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-21/2022

2022 m. balandžio 27 d. Nr. KT49-A-S46/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjas prašo ištirti Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 9 punkto (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos), 11 punkto (2020 m. liepos 29 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punktui (2010 m. lapkričio 23 d. redakcija), 15 daliai, 19 straipsniui (su 2017 m. gruodžio 7 d. pakeitimu), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, kuriuo, be kita ko, patvirtinta pareiškėjo papildomai į biudžetą mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma, apskaičiuoti delspinigiai ir pareiškėjui paskirta bauda. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patvirtino minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą. Siekdamas panaikinti šiuos sprendimus ir nesutikdamas su, be kita ko, tuo, jog apskaičiuojant pareiškėjo mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio dydį, vadovaujantis inter alia pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu, buvo pripažinta, kad dėl įstatinio kapitalo didinimo pareiškėjui išduotų akcijų įsigijimo kaina yra lygi 0 litų (0 eurų), pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio dydžio, apskaičiuoto inter alia taikant pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą, paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms neprieštaravo Taisyklių 9 punktas (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos), kuriame buvo nustatyta, kad jeigu vieneto dalyviui dėl įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimo nemokamai išduodama akcijų arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė, pajaus vertė ar dalis, tokių akcijų įsigijimo kaina arba akcijų (pajų, dalių) įsigijimo kainos dalis, atitinkanti akcijų nominalios vertės, pajaus vertės arba dalies padidinimą, yra lygi 0 litų (0 eurų).

Pareiškėjo nuomone, dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams nemokamai išduodamos akcijos nėra pajamos ar turtas, todėl, pareiškėjo teigimu, negali būti nustatyta tokių akcijų įsigijimo kaina ar savarankiškos įsigijimo išlaidos (nesiejant jų su iki įstatinio kapitalo didinimo kitais būdais gautų akcijų įsigijimo išlaidomis). Pareiškėjas nurodo, jog Taisyklėse nustačius, kad minėtų akcijų įsigijimo vertė yra lygi nuliui, jas pardavęs asmuo privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo visos akcijų pardavimo kainos. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas naujas mokestis, nors pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį mokesčiai Lietuvos Respublikoje gali būti nustatomi tik įstatymu.

5.1. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad Taisyklių 9 punktas (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos) nenustatė jokio naujo teisinio reguliavimo, kuris nebūtų įtvirtintas (konkuruotų su) Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, kad nagrinėjamu atveju net ir tiesiogiai netaikant Taisyklių 9 punkto, dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams nemokamai išduotų akcijų įsigijimo kaina vis tiek būtų 0 litų (0 eurų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad minėtos akcijos nelaikomos asmens pajamomis, niekaip nepaneigia, kad jos laikytinos gyventojo turtu, be kita ko, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo tikslais, taip pat niekaip nepatvirtina, kad tokių akcijų įsigijimo kaina nustatytina atsižvelgiant į prieš tai turėtų emitento akcijų įsigijimo išlaidas.

5.2. Taigi iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjui kyla abejonių ne dėl ginčijamos Taisyklių 9 punkto (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos) nuostatos atitikties Konstitucijai ir įstatymams, o dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kuriuo vadovaujantis patvirtintos Taisyklės, ir Taisyklių 9 punkte (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos) įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo sprendžiant pajamų, gautų perleidus dėl įstatinio kapitalo didinimo nemokamai išduotas akcijas, apmokestinimo klausimą, t. y. pareiškėjas, nesutikdamas su dėl jo priimtais valstybės institucijų ir teismų sprendimais, iš esmės kelia Taisyklių 9 punkto (2003 m. sausio 29 d., 2014 m. lapkričio 19 d. redakcijos) ir su juo susijusio teisinio reguliavimo taikymo klausimą, o ne prašo ištirti minėto punkto atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT80-A-S75/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. KT181-A-S167/2021).

Taigi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Taisyklių 11 punkto (2020 m. liepos 29 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms.

6.1. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 29 d. redakcija išdėstytas Taisyklių 11 punktas įsigaliojo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d., taigi negalėjo būti taikomas priimant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, su kuriuo pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą.

6.2. Konstatuotina, kad Taisyklių 11 punkte (2020 m. liepos 29 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. KT168-A-S154/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT39-A-S37/2021, 2022 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. KT35-A-S34/2022).

6.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 11 punktas (2020 m. liepos 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         
Gintaras Goda
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė