Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO (2012 M. BIRŽELIO 12 D. REDAKCIJA) 1 DALIES 2 PUNKTO NUOSTATOS ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022 m. kovo 17 d. Nr. KT39-S38/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-6/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 1B-6/2022 ištirti, „ar Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo <...> elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai panaikinimo nagrinėjimą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata.

3.1. Įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalyje, kurio 2 punkto nuostatos atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta:

„1. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai;

6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Atskirais atvejais taikomas išimtis gali nustatyti įstatymai.“

Taigi Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinta viena iš prievolių, kurią privalo vykdyti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys viešųjų interesų viršenybei užtikrinti – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

3.2. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, nėra aiški, esą ši norma neleidžia teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.

Kartu pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas to paties turinio Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą (2008 m. liepos 1 d. redakcija), yra konstatavęs, kad šioje normoje nustatytas bendro pobūdžio įpareigojimas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, jog Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto, kaip blanketinės normos, pažeidimas sietinas su kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei (2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013); Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos prievolės nesilaikymas aiškinamas kaip lemiantis kitų Įstatymo nuostatų (kitų teisės aktų) pažeidimą (2020 m vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020); Įstatymo 3 straipsnis įtvirtina asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievolę nešališkai atlikti savo tarnybines pareigas; asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nešališkumą turėtų užtikrinti konkrečių taisyklių, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnyje, laikymasis (2018 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o pagal šio straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija) prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Taigi pats pareiškėjas prašyme, remdamasis savo praktika, pažymi, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punktą asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis turi vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, t. y. vengdami interesų konflikto turi elgtis taip, kaip nustatyta Įstatyme, inter alia jo 11 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija), taip pat kituose teisės aktuose.

3.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikęs tokį jo paties suformuota praktika pagrįstą Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto aiškinimą, savo prašyme Konstituciniam Teismui teigia, jog Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkte įtvirtintos dvi atskiros normos, kuriose įtvirtintos dviejų galimų Įstatymo pažeidimų sudėtys, taip pat kad šio punkto nuostata „elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“, skirtingai nei nuostata „vengti interesų konflikto“, nėra blanketinė, todėl šios normos turinys nėra aiškus.

4. Taigi, nors pareiškėjas savo prašyme teigia, kad Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata nėra aiški, iš jo prašymo visumos matyti, kad jis ginčijamą nuostatą norėtų aiškinti kitaip, nei ji buvo aiškinama ankstesnėje šio teismo praktikoje (inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-72/2013, 2013 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013, 2020 m. vasario 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).

5. Vadinasi, pareiškėjui iš esmės kilo abejonių ne dėl Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, o dėl Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikoje, inter alia paties pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata jau buvo aiškinta.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 31 d. sprendimai), ir kad abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas (1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2020 m. liepos 31 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 31 d. sprendimai); taigi įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019, 2020 m. liepos 31 d. sprendimas).

7. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 31 d. sprendimai).

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-6/2022 ištirti, „ar Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo <...> elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė