Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOs LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 27, 32 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO KAI KURIŲ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMUI DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2022 m. kovo 16 d. Nr. KT38-S37/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-5/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas „ištirti, ar:

teisinės valstybės principui neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas ribotas universiteto ligoninių skaičius konkrečiame mieste;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir dalims, 40 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 1 straipsnis bei 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas tiek, kiek aukštosios mokyklos, esančios universiteto ligoninių dalininkėmis kartu su valstybe, yra verčiamos priimti sprendimus, galimai neatitinkančius jų valios;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 4 dalims neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek numato išskirtines teises konkrečiam universitetui tapti naujai planuojamos universiteto ligoninės Klaipėdoje dalininku“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 17 d. redakcija) nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 dalį atstovu pagal įstatymą laikomas Seimo narių grupei atstovaujantis (atstovaujantys) Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo.

Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį (2021 m. birželio 17 d. redakcija) į Konstitucinį Teismą besikreipiantys Seimo nariai, pasirašydami po prašymu, jame turi nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį (atstovaujančius) Seimo narį (narius) – atstovą (atstovus) pagal įstatymą. Pažymėtina, kad, Konstituciniame Teisme neužtikrinus Seimo narių grupės atstovavimo pagal įstatymą, būtų pasunkintas Seimo narių grupės teisių įgyvendinimas, inter alia Seimo narių grupės santykiuose su atstovais pagal pavedimą (Konstitucinio Teismo 2017 m. rugsėjo 27 d., 2022 m. vasario 24 d. sprendimai).

Konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui pateiktame pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos atstovas (atstovai) pagal įstatymą (Seimo narys (nariai)) nėra nurodytas (nurodyti).

Vadinasi, pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies (2021 m. birželio 17 d. redakcija) reikalavimo prašyme nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį (atstovaujančius) Seimo narį (narius).

3. Šio prašymo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

3.1. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas ribotas universiteto ligoninių skaičius konkrečiame mieste, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, teigia, kad nustatytas ribotas universiteto ligoninių skaičius konkrečiame mieste neatitinka šiuo metu esamos universiteto ligoninių sistemos ir galimai pažeidžia universiteto ligoninių dalininkų – valstybinių universitetų – teisėtus lūkesčius dėl turimų teisių stabilumo.

3.1.1. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareiškėjos ginčijamą Įstatymo 1 straipsnį valstybinis universitetas gali būti universiteto ligoninės dalininku tik kartu su valstybe (valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija). Taigi universiteto ligoninė gali būti įsteigta, o veikianti universiteto ligoninė gali veikti toliau tik esant abiejų dalininkų sutarimui dėl jos steigimo ar tolesnės veiklos.

3.1.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką; valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).

3.1.3. Pažymėtina, kad pareiškėja neatsižvelgia į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl įstatymų leidėjas, naudodamasis inter alia jam suteikta diskrecija formuoti valstybės sveikatos politiką, negali nustatyti universiteto ligoninių skaičiaus konkrečiame mieste ir kodėl šiuo metu esamos universiteto ligoninių sistemos pertvarkymas turėtų būti traktuojamas pagal Konstituciją kaip galimai pažeidžiantis universiteto ligoninių dalininkų – valstybinių universitetų – teisėtus lūkesčius dėl turimų teisių stabilumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja taip pat nepaaiškina, kodėl tuo atveju, kai universiteto ligoninės steigimas priklauso nuo dviejų dalininkų valios, t. y. tokia ligoninė gali būti įsteigta ir veikti tik tol, kol yra abiejų dalininkų sutarimas dėl jos veiklos, vienam iš dalininkų (valstybei) išreiškus valią sumažinti tokių ligoninių skaičių, vien tokios valios išreiškimu yra pažeidžiami kitų dalininkų (valstybinių universitetų) teisėti lūkesčiai, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

3.2. Pareiškėja taip pat ginčija Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto tiek, kiek nurodo, atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 3 dalims.

Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtintas siūlymas iki nustatyto termino valstybiniams universitetams priimti galimai neatitinkančius jų valios sprendimus, susijusius su jų, kaip universiteto ligoninių dalininkų, teisėmis, pažeidžia jų nuosavybės teisę, autonomiją ir ūkinės veiklos laisvę. Pareiškėja savo poziciją grindžia, be kita ko, tuo, kad, pasak jos, universiteto ligoninių tinklo valstybinė pertvarka yra priverstinė, nemotyvuota ir objektyviai nepaaiškinama.

3.2.1. Pareiškėjos prašymo kontekste paminėtina, kad Įstatymo travaux préparatoires yra nurodyti ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo tikslai – Įstatymas priimtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nustatytą priemonę – sukurti kompetencijų centrų modeliu pagrįstą asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstatymo travaux préparatoires taip pat pažymėta, kad, siekiant racionaliai ir efektyviai naudoti sveikatos sričiai skiriamus finansinius išteklius (universiteto ligoninės sudėtingiausioms operacijoms turi turėti brangiausią įrangą, skirti lėšų sveikatos priežiūros specialistų moksliniam tobulinimui ir pan.), universitetų ligoninių sistema Lietuvoje turi būti ne per tanki.

3.2.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 1 straipsnyje, 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą valstybiniai universitetai nėra įpareigoti ar kitaip verčiami būti universiteto ligoninių dalininkais. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtintas siūlymas, o ne įpareigojimas valstybiniams universitetams priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėja, grįsdama savo teiginius dėl priverstinės universiteto ligoninių tinklo pertvarkos, cituoja kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su aukštųjų mokyklų autonomija, ūkinės veiklos ir iniciatyvos laisve, savininko teise pasirinkti nuosavybės naudojimo būdą, tačiau nepaaiškina, kaip, jos nuomone, teisiniu reguliavimu, numatančiu valstybinių universitetų diskreciją apsispręsti dėl buvimo universiteto ligoninės dalininku, valstybiniai universitetai, esantys universitetų ligoninių dalininkais, yra verčiami priimti galimai jų valios neatitinkančius sprendimus.

3.2.3. Taigi pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, riboja Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomiją ar 46 straipsnio 1 dalyje nustatytą ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu neužtikrinamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

3.3. Pareiškėja taip pat ginčija Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jis, pasak pareiškėjos, numato išskirtines teises konkrečiam universitetui tapti naujai planuojamos universiteto ligoninės Klaipėdoje dalininku, atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 dalims.

Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaromos išskirtinės sąlygos Klaipėdos universitetui tapti naujai planuojamos universiteto ligoninės Klaipėdoje dalininku, iškreipiama sąžininga konkurencija tarp aukštųjų mokyklų ir dėl to galimai pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, ginanti sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, pareiškėjos vertinimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai ribojama kitų valstybinių aukštųjų mokyklų teisė būti universiteto ligoninės dalininkėmis (steigėjomis) ir dėl to neužtikrinamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

3.3.1. Pareiškėjos ginčijamame Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra įtvirtintas pasiūlymas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai iki 2022 m. vasario 28 d. priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, integravimo į Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, struktūrą, kurių pagrindu į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą Klaipėdos mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė.

3.3.2. Pareiškėjos prašymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo travaux préparatoires inter alia pažymėta, jog universitetų ligoninės šiuo metu veikia Vilniuje ir Kaune (vidurio ir rytų Lietuvoje), o vakarų Lietuvos regiono gyventojams tokios paslaugos vakarų Lietuvos regione neteikiamos. Įstatymo travaux préparatoires taip pat nurodytas siekis sudaryti teisines prielaidas vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę, gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vakarų Lietuvos regiono gyventojams, atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos regione veikia valstybinė aukštoji mokykla – Klaipėdos universitetas, kuriam tapus vienos iš Klaipėdoje veikiančių ligoninių dalininku, būtų galima užtikrinti sveikatos srities mokslo vykdymo integravimą universiteto ligoninės struktūroje; universiteto ligoninė su savo baze taptų ir tam tikrų sričių kompetencijų centru vakarų Lietuvos regione.

3.3.3. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas inter alia yra pabrėžęs įstatymų leidėjo diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką, pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.

3.3.4. Pažymėtina, kad pareiškėja neatsižvelgia į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepaaiškina, kodėl inter alia įgyvendinant Įstatymo travaux préparatoires nurodytus tikslus Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kaip antai, įstatymų leidėjui, be kita ko, ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiant sudaryti teisines prielaidas vakarų Lietuvos regione turėti aukščiausio lygio paslaugas teiksiančią universiteto ligoninę, gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vakarų Lietuvos regiono gyventojams.

Kartu pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtintas pasiūlymas Klaipėdos miesto savivaldybei priimti sprendimus, kurių pagrindu atsirastų galimybė įsteigti naują universiteto ligoninę, jos dalininku tampant Klaipėdos universitetui. Taigi lieka neaišku, kodėl, pareiškėjos nuomone, minėto pasiūlymo įtvirtinimas įstatyme turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, ginančią sąžiningos konkurencijos laisvę.

4. Pareiškėjos prašymo kontekste taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjos teiginių, jog universiteto ligoninių pertvarka yra nemotyvuota ir objektyviai nepaaiškinama, matyti, kad ji, be kita ko, kelia ginčijamo teisinio reguliavimo suponuojamos sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos, inter alia riboto ligoninių skaičiaus nustatymo tam tikrame mieste, tikslingumo klausimą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2019 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. KT4-S3/2019, 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. KT147-S136/2021).

5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja nepateikia teisinių argumentų dėl Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų tiek, kiek nurodo, atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ši pareiškėjos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui; prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

II

8. Pareiškėja taip pat ginčija Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto tiek, kiek pagal juos, pasak pareiškėjos, aukštosios mokyklos, esančios universiteto ligoninių dalininkėmis kartu su valstybe, yra verčiamos priimti sprendimus, galimai neatitinkančius jų valios, atitiktį Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nenagrinėja, ar vienas įstatymas atitinka kitą įstatymą (inter alia 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas), nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (inter alia 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT183-A-S169/2020, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. KT189-A-S175/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

10. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo dalį dėl Įstatymo 1 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-5/2022 ištirti, ar:

„teisinės valstybės principui neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas ribotas universiteto ligoninių skaičius konkrečiame mieste“;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 3 dalims „neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 1 straipsnis bei 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas tiek, kiek aukštosios mokyklos, esančios universiteto ligoninių dalininkėmis kartu su valstybe, yra verčiamos priimti sprendimus, galimai neatitinkančius jų valios“;

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 4 dalims neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek numato išskirtines teises konkrečiam universitetui tapti naujai planuojamos universiteto ligoninės Klaipėdoje dalininku“.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-5/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai „neprieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-814 1 straipsnis bei 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas tiek, kiek aukštosios mokyklos, esančios universiteto ligoninių dalininkėmis kartu su valstybe, yra verčiamos priimti sprendimus, galimai neatitinkančius jų valios“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė