Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-150/2021 GRĄŽINIMO
2022 m. kovo 9 d. Nr. KT30-A-S29/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-150/2021.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 3 dalis (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius.
2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis inter alia ginčijamu teisiniu reguliavimu, 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu atsisakė priimti iš pareiškėjo vykdomąjį dokumentą. Dėl šio antstolio patvarkymo pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, tačiau šis jo netenkino ir pareiškėjo skundą persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 31 d.
4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2022 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 2A-7 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).
Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).
7. Pareiškėjo ginčijamoje CPK 650 straipsnio „Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti“ 3 dalyje (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyta: „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“
7.1. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodo, atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažymi, kad CPK 650 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostatos apriboja išieškotojo teisę pasirinkti antstolį bylose dėl pinigų sumų išieškojimo, nors kitose bylose tokia teisė yra numatyta. Taip, pasak pareiškėjo, išieškotojai pagal piniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus yra diskriminuojami, palyginti su kitais išieškotojais.
7.1.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
7.1.2. Pareiškėjas neatsižvelgia į nurodytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, nevertina pinigų sumų išieškojimo proceso specifikos ir nepaaiškina, kodėl kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje turėtų būti vertinami išieškotojai bylose dėl pinigų sumų išieškojimo ir išieškotojai kitose, su pinigų sumų išieškojimu nesusijusiose, bylose. Pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti skirtingą vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarką, taikytiną bylose dėl pinigų sumų išieškojimo ir kitose bylose, kita vertus, teigia, kad skirtinga vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarka ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta nesant tam objektyvaus pagrindo ar problemos, spręstinos reformuojant antstolių veiklos reguliavimą. Pažymėtina, kad tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip bendro pobūdžio samprotavimai, kuriais keliamas ginčijamo teisinio reguliavimo nustatymo tikslingumo klausimas. Kartu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. sausio 18 d. sprendimai), Konstitucinis Teismas nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu.
7.2. Pareiškėjas savo prašyme nurodo Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime padarytą išvadą, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Kartu pareiškėjas pažymi, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu eliminavus antstolių, kaip savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiančių asmenų, konkurenciją, ribojama išieškotojo galimybė siekti kokybiškų ir efektyvių antstolių profesinių paslaugų. Dėl to, pasak pareiškėjo, neužtikrinama teisingumo įvykdymo ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga – veiksmingas ir operatyvus teismų sprendimų vykdymas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, pasak jo, objektyviai nepagrįstas daugelį metų egzistavusio teisinio reguliavimo, įtvirtinusio galimybę laisvai pasirinkti antstolį, keitimas nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu, kurio neatsiejami elementai yra inter alia teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas cituojamų oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų nesusieja su savo prašymu ir nepagrindžia, kodėl, atsižvelgiant į antstolio, kaip valstybės kontroliuojama profesija užsiimančio asmens, veiklos specifiką, tinkamas teismo sprendimų įvykdymas galėtų būti užtikrintas tik nustačius tokį vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti teisinį reguliavimą, kuriuo išieškotojams būtų suteikta teisė pasirinkti antstolį, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, ir kodėl pagal Konstituciją būtent tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas privalo išlaikyti (t. y. negali jokiu atveju pakeisti). Pareiškėjas nepagrindžia ir to, kodėl pagal Konstituciją, antstoliams vykdant viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, turėtų būti sudaromos sąlygos konkurencijai ir kodėl tai galėtų būti daroma tik nustačius galimybę išieškotojui pačiam pasirinkti antstolį, kuriam perduotinas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo.
7.3. Pareiškėjas prašyme taip pat cituoja oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su konstitucinių proporcingumo, teisinio aiškumo principų užtikrinimu, tačiau šių nuostatų nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu, nepaaiškina, kaip galėjo būti pažeisti iš šių principų kylantys reikalavimai įstatymų leidėjui.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktame patikslintame prašyme nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo principams, taigi nepašalino prašymo trūkumų.
9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą.
11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-150/2021.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
