Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-148/2021

2022 m. kovo 9 d. Nr. KT29-A-S28/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-148/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja:

– Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) (toliau – PSPNGĮ) 1–3, 5–25 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta pajamų apskaičiavimo tvarka ir metodika tais atvejais, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, pagal kurioje nustatytą turto teisinį režimą kiekvieno sutuoktinio turtas yra jo asmeninė nuosavybė;

– PSPNGĮ 9, 11–14, 18–23 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta, kad prie gaunamų šeimos ar atskiro šeimos nario pajamų „konsoliduojami neigiami pajamų srautai“ iš nuostolingos ūkininko (fizinio asmens) ūkio veiklos;

– Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 1, 2 dalys (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir nenustatytas atskiras pagrindas atnaujinti procesą „dėl grubios teisės klaidos“;

– ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 2 dalys, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 19 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal juose nustatytą teisinį reguliavimą, pasak pareiškėjo, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti skundų (prašymų, pareiškimų) dėl fizinio asmens teisių, laisvių, pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikai atstovaujančių viešojo administravimo įstaigų priimtais sprendimais ar neveikimu, ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, jei būtų laikoma, kad jis praleistas.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas, kuriuo, be kita ko, jis prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą neskirti jam socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2021 m. gruodžio 27 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. gruodžio 29 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jei jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Taigi pagal Konstituciją asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl visų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, o tik dėl tų, kurie nurodyti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja PSPNGĮ 1–3, 5–25 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta pajamų apskaičiavimo tvarka ir metodika tais atvejais, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, pagal kurioje nustatytą turto teisinį režimą kiekvieno sutuoktinio turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

5.1. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jo sutuoktinė nuolat gyvena kitoje savivaldybėje nei pareiškėjas ir jie yra sudarę vedybų sutartį, kurioje pagal nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktinių turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jie neturi būti laikomi kaip „bendrai gyvenantys asmenys“ pagal PSPNGĮ, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimas pateikti PSPNGĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę, būtinus piniginei socialinei paramai gauti, ir, šių duomenų negavus, priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui piniginės socialinės paramos yra neteisėti.

Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad administraciniai teismai, priimdami dėl jo sprendimus, rėmėsi neteisėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. gegužės 4 d. sprendimais, kuriais jam neskirta socialinė pašalpa, nevertino įrodymų, faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ginčijamą teisinį reguliavimą, todėl, pareiškėjo vertinimu, jis ir jo sutuoktinė buvo neteisėtai pripažinti kaip „bendrai gyvenantys asmenys“.

5.2. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad PSPNGĮ apibrėžtos sąvokos „bendrai gyvenantys asmenys“ (2 straipsnio 2 dalis), „vienas gyvenantis asmuo“ (2 straipsnio 15 dalis), nustatyta kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarka, pagal kurią kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo, be kita ko, nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą ir nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (20 straipsnio 2 dalis). PSPNGĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, be kita ko, turi teisę 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte piniginę socialinę paramą gaunantiems nepasiturintiems gyventojams nustatytos pareigos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsnis), tačiau ji nepakeičia kitų sutuoktinių pareigų, be kita ko, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal Civilinio kodekso 3.105 straipsnio 1 punktą negalioja vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad PSPNGĮ neįtvirtina išimčių dėl atvejų, kai sutuoktiniai faktiškai gyvena atskirai (be teismo sprendimu patvirtinto gyvenimo skyrium) arba kai yra sudaryta vedybų sutartis.

5.3. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, konstatuotina, kad, nors pareiškėjas prašo ištirti PSPNGĮ 1–3, 5–25 straipsnių tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš esmės jis nesutinka su dėl jo priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir juose pateiktu bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, taip pat su ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimu ir taikymu teismų praktikoje, t. y. tuo, kad, teismų vertinimu, pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra „bendrai gyvenantys asmenys“ pagal PSPNGĮ; pareiškėjas, siekdamas gauti piniginę socialinę paramą, privalėjo pateikti būtinus duomenis apie sutuoktinės veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.; pareiškėjas neįvardijo teisės normų, pagal kurias fiziniai asmenys tarpusavio susitarimu (sutartimi) galėtų nustatyti (keisti) piniginės socialinės paramos, teikiamos iš savivaldybių biudžeto, skyrimo sąlygas; priešingai, tokios sąlygos gali būti įtvirtinamos tik įstatymu.

Vadinasi, pareiškėjas kelia ne PSPNGĮ 1–3, 5–25 straipsnių tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, o ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje klausimą.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

5.5. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

5.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.7. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja PSPNGĮ 9, 11–14, 18–23 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta, kad prie gaunamų šeimos ar atskiro šeimos nario pajamų „konsoliduojami neigiami pajamų srautai“ iš nuostolingos ūkininko (fizinio asmens) ūkio veiklos.

6.1. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo ir dėl pareiškėjo priimtų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo ir dėl pareiškėjo priimtų Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą, ginčijamas teisinis reguliavimas pareiškėjo nurodytu aspektu nebuvo pagrindas priimti šiuos sprendimus. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2022 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2022).

6.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl PSPNGĮ 9, 11–14, 18–23 straipsnių tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1, 2 dalys (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir nenustatytas atskiras pagrindas atnaujinti procesą „dėl grubios teisės klaidos“.

7.1. Pareiškėjo pozicija dėl ABTĮ 156 straipsnio 1, 2 dalių (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiama tuo, kad, pareiškėjo manymu, ABTĮ 156 straipsnyje turėtų būti nustatyta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje ir tuo atveju, kai ginčo šalių iškelti materialiniai teisiniai reikalavimai išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, tačiau, pasak pareiškėjo, nagrinėjant skundą administraciniame teisme yra padaryta „grubi teisės klaida“. Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra ribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, taip pat teismo teisė vykdyti teisingumą.

7.2. Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Taip pat pažymėtina, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais; prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais (ABTĮ 161 straipsnio 4 dalis).

7.3. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje, be kita ko, pareiškėjo prašyme nurodytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo; nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialinės teisės normų nuostatų interpretavimą.

7.4. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra numatytas atskiras pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje, jeigu pareiškėjas, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, pateikia akivaizdžius įrodymus, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

7.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti ABTĮ 156 straipsnio 1, 2 dalių (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

7.6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021).

7.7. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.8. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 2 dalys, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 19 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal juose nustatytą teisinį reguliavimą, pasak pareiškėjo, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti skundų (prašymų, pareiškimų) dėl fizinio asmens teisių, laisvių, pareigų, susijusių su Seimo, Vyriausybės ir Lietuvos Respublikai atstovaujančių viešojo administravimo įstaigų priimtais sprendimais ar neveikimu, ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

8.1. Pareiškėjas savo poziciją dėl nurodyto ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, pareiškėjo nuomone, dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. gegužės 4 d. sprendimų neskirti jam socialinės pašalpos buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ir jis patyrė neturtinę žalą. Pasak pareiškėjo, administraciniai teismai, remdamiesi tik minėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimais ir konstatavę, kad pareiškėjas nepateikė būtinų duomenų apie sutuoktinę socialinei pašalpai gauti, kitų bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjo skundų argumentų ir reikalavimų, be kita ko, reikalavimų priteisti neturtinę žalą, nenagrinėjo, todėl administracines bylas išnagrinėjo formaliai, priėmė nemotyvuotus sprendimus.

Taigi iš prašymo visumos matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su dėl jo priimtais teismų sprendimais, inter alia sprendimu netenkinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

8.2. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas ištirti jame nurodytų ABTĮ nuostatų atitiktį Konstitucijai traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti dėl pareiškėjo priimtus teismų sprendimus.

8.3. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.5. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.6. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-148/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė