Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-147/2021

2022 m. kovo 2 d. Nr. KT27-A-S26/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-147/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 117 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

CPK 346 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę atlaisvinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmetė. Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė, kad netenkina atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 18 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti CPK 321 straipsnio „Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalies atitiktį Konstitucijai.

Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)).

5.1. Pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai iš esmės abejoja tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, pažeidžiamas Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas tuo atveju, kai rašytinio proceso tvarka bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo priimtu galutiniu sprendimu yra naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris buvo priimtas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo nuomone, minėtu atveju proceso šalys neturi galimybės pasakyti savo nuomonės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nors viešas teismo procesas, pareiškėjo teigimu, be kita ko, apima ir teisę užduoti klausimus proceso dalyviams, teikti prašymus prieš baigiamąsias kalbas, o baigiamosiose kalbose pasakyti savo nuomonę dėl procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, pasinaudoti replikos teise.

5.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teismuose principas gali būti užtikrinamas įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose formomis; iš Konstitucijos, inter alia teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo, kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas; įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis; pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, laikomasi CPK įtvirtintų proceso principų (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teismo posėdžio viešumo, bylos medžiagos viešumo, dispozityvumo ir kt.), dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę inter alia būti informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pareikšti nušalinimus, raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, gauti teismo sprendimus (baigiamuosius teismo aktus) (2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

5.3. Šio prašymo kontekste paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendime, be kita ko, pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui; byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Vilniaus apygardos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadoms padaryti, byla nagrinėjama nuo 2013 m. vasario 7 d., 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi išnagrinėta kasaciniame teisme, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama iš naujo trečią kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad įrodymai yra pakankami, o žodinis procesas dar labiau nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės kelia ne CPK 321 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalies konstitucingumo klausimą, o kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nesutikdamas su šio teismo nurodytais argumentais, kodėl šioje situacijoje nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kartu keldamas CPK nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą žodinio bei rašytinio proceso tvarka, taikymo klausimus.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. KT87-A-S82/2020, 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. KT64-A-S59/2021, 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. KT106-A-S97/2021).

5.6. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

5.7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.8. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 346 straipsnio ,,Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai“ 2 dalies atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pareiškėjo prašymas ištirti CPK 346 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu (taip pat ir kitomis CPK nuostatomis) nėra numatyta galimybė skųsti tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas galutinis sprendimas, galimai pažeidžiant CPK imperatyvias normas. Pareiškėjo teigimu, taip pažeidžiama jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

6.2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis (2019 m. kovo 1 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai); Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalis, nesuponuoja reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kiekvieną apeliacine tvarka peržiūrėtą teismo sprendimą būtų galima skųsti kasacinio proceso tvarka (2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

6.3. Kaip minėta, dėl pareiškėjo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo ieškinį atmetė. Minėta ir tai, kad pareiškėjas pasinaudojo CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ nustatyta teise apskųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo peržiūrėjimo, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, t. y. nenurodžius teisinių argumentų, kurie patvirtintų kasacijos pagrindų buvimą.

Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias siekti, kad būtų ištaisytas apeliacinės instancijos teismo sprendime galimai padarytas teisės normų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje prašymo dalyje pareiškėjo nurodytu aspektu nėra tyrimo dalyko.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021).

6.5. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.6. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-147/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė