Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

2022 m. vasario 24 d. Nr. KT26-S25/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-3/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-3/2022 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo:

1) 3 str. 3 d., tiek kiek ji nustato piliečių asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, neprieštarauja Konstitucijos 14 str. ir 29 str.;

2) 4 str. 2 d., tiek kiek jis nustato piliečių asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. ir 29 str.;

3) 3 str. 3 d. ir 4 str. 2 d., tiek kiek jie nustato teisinį reguliavimą, kuriam Konstitucija nesuteikė įgaliojimų, neprieštarauja Konstitucijos 2 str., 3 str. 1 daliai, 5 str. 2 daliai“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 17 d. redakcija) nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 dalį atstovu pagal įstatymą laikomas Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo.

Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį (2021 m. birželio 17 d. redakcija) į Konstitucinį Teismą besikreipiantys Seimo nariai, pasirašydami po prašymu, jame turi nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį Seimo narį (narius) – atstovą (atstovus) pagal įstatymą. Pažymėtina, kad, Konstituciniame Teisme neužtikrinus Seimo narių grupės atstovavimo pagal įstatymą, būtų pasunkintas Seimo narių grupės teisių įgyvendinimas, inter alia Seimo narių grupės santykiuose su atstovais pagal pavedimą (Konstitucinio Teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas).

Konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui pateiktame pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos atstovas (atstovai) pagal įstatymą (Seimo narys (nariai)) nėra nurodytas (nurodyti).

Vadinasi, pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies (2021 m. birželio 17 d. redakcija) reikalavimo prašyme nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį (atstovaujančius) Seimo narį (narius).

3. Šio prašymo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra inter alia konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

3.1. Pareiškėja ginčija tiek, kiek nurodė, jos nurodytų Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų atitiktį inter alia Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėja pažymi, jog dėl to, kad Seimas neturi diskrecijos keisti Konstitucijos 14 straipsnio (pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį jis gali būti keičiamas tik referendumu), tuo atveju, jei ginčijamas teisinis reguliavimas, nustatytas Įstatyme, pažeidžia Konstitucijos 14 straipsnio nuostatas, jis galimai pažeidžia ir Konstitucijos 2 straipsnio nuostatą „Suverenitetas priklauso Tautai“, 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

Pažymėtina, kad pareiškėja, nors ir nurodo minėtas Konstitucijos nuostatas, nepateikia argumentų, kurie teisiškai pagrįstų, kodėl jos nurodytu atveju ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarautų ir Konstitucijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 2 daliai.

3.2. Pareiškėja taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame yra įtvirtintas, be kita ko, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, tačiau nepateikia teisinių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytam Konstitucijos straipsniui.

4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje, be kita ko, jo 2 dalyje, nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui; prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-3/2022 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo:

1) 3 str. 3 d., tiek kiek ji nustato piliečių asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, neprieštarauja Konstitucijos 14 str. ir 29 str.;

2) 4 str. 2 d., tiek kiek jis nustato piliečių asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. ir 29 str.;

3) 3 str. 3 d. ir 4 str. 2 d., tiek kiek jie nustato teisinį reguliavimą, kuriam Konstitucija nesuteikė įgaliojimų, neprieštarauja Konstitucijos 2 str., 3 str. 1 daliai, 5 str. 2 daliai“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė