Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-130/2021 GRĄŽINIMO

2022 m. vasario 15 d. Nr. KT22-A-S21/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-130/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Įstatymas) tiek, kiek jame, inter alia jo 39, 40 straipsniuose, 124 straipsnio 3 dalyje, „nėra nustatyta teisė užsieniečiui gauti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad užsieniečiui yra paskirta kardomoji priemonė arba laikinoji apsaugos priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, iki tol, kol tokios jo išvykimą ribojančios priemonės bus panaikintos“.

2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta jam anksčiau išduota daugkartinė nacionalinė viza tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių saugumui. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui, kaip įtariamajam padarius nusikalstamą veiką, taikoma kardomoji priemonė – jis privalo nustatytu laiku periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl, vadovaujantis Įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi, negali būti grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos, šiame sprendime nurodyta, jog pareiškėjo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą tikslinga spręsti priėmus galutinį sprendimą jo baudžiamojoje byloje.

Pareiškėjas dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 7 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 2A-195 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Įstatymas tiek, kiek jame, inter alia jo 39, 40 straipsniuose, 124 straipsnio 3 dalyje, „nėra nustatyta teisė užsieniečiui gauti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad užsieniečiui yra paskirta kardomoji priemonė arba laikinoji apsaugos priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, iki tol, kol tokios jo išvykimą ribojančios priemonės bus panaikintos“, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams.

7.1. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui iš esmės grindžia tuo, kad pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvoje be galiojančio leidimo gyventi (kurį išduoti jam atsisakyta dėl galimos jo grėsmės viešajai tvarkai ir žmonių saugumui) laikomas neteisėtu, nepaisant to, kad pagal Įstatymo 124 straipsnio 3 dalį išvykti iš Lietuvos užsieniečiui neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėjo teigimu, neturėdamas teisės nei išvykti iš Lietuvos Respublikos, nei gauti atitinkamą leidimą joje gyventi, užsienietis yra priverstas gyventi Lietuvoje neteisėtai, patirti iš to kylančių neigiamų pasekmių, taip žeminamas ir pareiškėjo orumas.

7.1.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai); užtikrinti tokį saugumą yra viena iš valstybės priedermių ir vienas iš prioritetinių uždavinių (inter alia 1998 m. gruodžio 9 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime inter alia yra pažymėjęs, jog bet kuris asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, turi suprasti, kad pagal Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą, tokie jo veiksmai sukels atitinkamą įgaliotų valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti teisėtai ir pagrįstai taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis inter alia bus daromas tam tikras poveikis to asmens elgesiui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai).

7.1.2. Pareiškėjo prašyme ir šalinant prašymo trūkumus nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtį (inter alia užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms) ir į tai, kad jos skiriamos įtariamiems (kaltinamiems) nusikalstamų veikų padarymu asmenims, pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga Įstatyme nustatyti tokį leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje pagrindą, kuris kyla iš galimai neteisėtos, t. y. nusikalstamos, užsieniečio veikos. Be to, pareiškėjas teisiškai nepagrindė, kodėl kardomosios priemonės, neleidžiančios išvykti iš šalies, taikymas užsieniečiui pagal Konstituciją turėtų būti nustatytas Įstatyme kaip savarankiškas pagrindas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; prašyme teisiškai nepagrįsta, kodėl kompetentingų institucijų nustatyta užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai bei tokio užsieniečio atžvilgiu kardomosios priemonės taikymas dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką negali būti laikoma pakankamu pagrindu neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir objektyviai pateisinama priežastimi riboti jo konstitucines teises.

7.2. Teigdamas, kad jo teisės yra suvaržomos nepagrįstai ir neproporcingai, žeminant jo orumą, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, kardomosios priemonės taikymas dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką negali lemti tam tikras jo teises varžančio teisinio reguliavimo ir kodėl, jo manymu, tokie suvaržymai, taikomi inter alia atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią valstybės priedermę užtikrinti, kad visuomenė būtų saugi nuo nusikalstamų kėsinimųsi, yra nepagrįsti.

7.3. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui grindžia tuo, kad asmens, kuriam paskirtos kardomosios priemonės, teisių apimtis priklauso išimtinai nuo asmens kilmės. Pasak pareiškėjo, nesant objektyviai pateisinamų priežasčių, tokio užsieniečio, kuriam paskirta kardomoji priemonė, ribojanti jo teisę išvykti iš Lietuvos, tačiau jam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, teisinė padėtis yra diskriminacinė, jis nėra vertinamas vienodai su kitais asmenimis, be kita ko, užsieniečiais, kuriems paskirta tokia pati kardomoji priemonė, bet nėra nustatyta reikalavimo turėti leidimą gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė konstitucinių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl pagal Konstituciją, inter alia jos 29 straipsnį, esančiais vienodoje padėtyje turėtų būti laikomi užsieniečiai, kuriems atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau jie įtariami padarę nusikalstamą veiką ir jiems paskirta kardomoji priemonė, ribojanti jų teisę išvykti iš Lietuvos, ir asmenys (ne tik užsieniečiai), kuriems paskirta tokia pati kardomoji priemonė, tačiau nėra nustatyta reikalavimo turėti leidimą gyventi Lietuvoje, ir kodėl minėtų asmenų skirtingas traktavimas negalėtų būti objektyviai pateisinamas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Įstatymo tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2021 m. liepos 7 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti Įstatymo tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-130/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė