Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-140/2021

2022 m. vasario 2 d. Nr. KT16-A-S16/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-140/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 113, 114 straipsniai tiek, kiek juose nenustatyta, kad individualiosios bylos šalys įtraukiamos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis administracinėse bylose dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, kai tai susiję su individualiąja byla.

2. Iš pareiškėjo prašymo, jo priedų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu tenkintas [duomenys neskelbiami] prašymas priteisti iš pareiškėjo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo nagrinėjimą ir kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas, kad jis, kaip pirmosios instancijos teismas, atliktų Palangos miesto savivaldybės tarybos norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos norminis administracinis aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, be kita ko, konstatavęs, kad administracinės bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo proceso šalys buvo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Palangos miesto savivaldybės taryba, o pareiškėjas šios bylos procese nedalyvavo jokiomis procesinėmis teisėmis, todėl negali pateikti apeliacinio skundo dėl norminio administracinio akto teisėtumo byloje priimto sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ABTĮ 113 straipsnis ,,Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla“, 114 straipsnis ,,Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą“ tiek, kiek juose nenustatyta, kad individualiosios bylos šalys įtraukiamos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis administracinėse bylose dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, kai tai susiję su individualiąja byla.

5.1. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, pasak jo, šiuo teisiniu reguliavimu teismams paliekama įvertinti, ar asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kai norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas buvo inicijuotas asmens prašymu, nagrinėjant konkrečią administracinę bylą dėl jo teisių pažeidimo. Pasak pareiškėjo, teismams netinkamai taikant ginčijamą teisinį reguliavimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis norminio administracinio akto teisėtumo byloje nėra įtraukiamos individualiosios bylos proceso šalys, todėl apribojama asmenų teisė ginti savo teises ar laisves teisme, įskaitant galimybę apskųsti norminio administracinio akto teisėtumo byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

5.2. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio „Ginčo šalys, proceso šalys ir dalyviai“ 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimtose Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuota, kad administracinės bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo proceso šalys buvo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Palangos miesto savivaldybės taryba, o pareiškėjas šios bylos procese nedalyvavo jokiomis procesinėmis teisėmis, todėl neturėjo teisės pateikti apeliacinio skundo dėl norminio administracinio akto teisėtumo byloje priimto sprendimo; ABTĮ 2 dalies 2 skyriaus pirmajame skirsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi), atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką; norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nesprendžia dėl suinteresuotų asmenų subjektinių teisių gynimo.

5.3. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas, ginčydamas ABTĮ 113, 114 straipsnių tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš esmės nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje pateiktu bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, taip pat su ginčijamo teisinio reguliavimo taikymu teismų praktikoje, t. y. tuo, kad, teismų vertinimu, administracinėje byloje dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kai tai susiję su pareiškėjo individualiąja byla, pareiškėjas nelaikytinas suinteresuota trečiąja šalimi, todėl šioje byloje jis negalėjo pateikti apeliacinio skundo.

Vadinasi, pareiškėjas kelia ne ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai, o ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo teismų praktikoje klausimą.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT45-A-S32/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT188-A-S173/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT89-A-S81/2021); teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT80-A-S75/2020, 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. KT121-A-S112/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

5.5. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-140/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė