Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. LAPKRIČIO 7 D. NUTARIMU NR. 1354 (2013 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) PATVIRTINTO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO DIVERSIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. lapkričio 26 d. Nr. KT192-S178/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-20/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-20/2021 ištirti, ar:

– „SGDTĮ 11 str. 3 d. 1 p., Aprašo 4, 15 p., 16 p. nuostatos pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį toje dalyje, kiek reguliuojami NŠG, tokie kaip ieškovas, privalo sunaudoti visą jiems priskirtą SGD terminalo dujų kiekį nepriklausomai nuo 1) faktinio reguliuojamo NŠG gamtinių dujų poreikio reguliuojamai veiklai, kuriai faktiškai galėtų būti taikomos valstybės reguliuojamos energijos pardavimo kainos, 2) šilumos gamybos rinkoje taikomos reguliuojamų ir nereguliuojamų NŠG šilumos gamybos kainų konkurencijos, 3) nebuvimo garantuotos galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti šilumos energijos kiekio, pagaminto iš minėtų normų pagrindu priskirto SGD būtinojo kiekio, 4) nebuvimo galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti visą šilumos energijos kiekį, pagamintą iš energijos gamintojui priskirto SGD būtinojo kiekio už reguliuojamo NŠG (tame tarpe ir Ieškovo) valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja prieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. ir atitinkamai Aprašo 4, 15, 16 p. ar neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. bei ŠŪĮ 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 10 str. 1 d., 3 d., SGDTĮ 11 str. 6 d. ir ar nurodytos SGDTĮ ir Aprašo normos neprieštarauja ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams“;

– „Aprašo 15 p. ta dalimi, kuria nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris atsižvelgtų į tokių energijos gamintojų, kurie yra reguliuojami NŠG, kurie parduoda šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione ir netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principui“;

– „Aprašo 16 p. ta dalimi, kuria nenustatė teisinio reguliavimo dėl SGD būtinojo kiekio dalies mažinimo metų eigoje energijos gamintojams, kurie yra reguliuojami NŠG, priklausomai nuo jų faktinio gamtinių dujų poreikio parduodant šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione, kuris paaiškėja kiekvieną šilumos supirkimo mėnesį kalendorinių metų eigoje, gaminant šilumos energiją, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principui“;

– „SGDTĮ 1 str. 3 d. toje dalyje, kurioje normoje nustatyta, jog „<...> kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“, tikėtinai prieštarauja Konstitucijai, jos 23, 46 str. ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą. Ieškovė civilinėje byloje, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms prašė pripažinti negaliojančiais su atsakove sudarytos sutarties nuostatą ir papildomą susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų tam tikro kiekio tiekimo konkrečiu laikotarpiu. Šios sutartys sudarytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (toliau – SGD terminalo įstatymas) nustatytą įpareigojimą tam tikriems elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams įsigyti per suskystintų gamtinių dujų terminalą (toliau – SGD terminalas) įvežtas gamtines dujas.

3. Pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija) patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, konstitucingumą pateiktas pakartotinai po to, kai Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. KT77-S70/2021 „Dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo ištirti Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija) patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekimo apimties 2015 metams nustatymo“ nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas), kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2021 dalis dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijai, taip pat dėl Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams buvo grąžinta dėl to, kad ši jo prašymo dalis nebuvo pagrįsta teisiniais argumentais.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2021 m. birželio 29 d. sprendimai).

5. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis inter alia prašo ištirti, ar:

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš SGD terminalo tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 6 daliai, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 1 straipsnio 2 daliai, 3 straipsnio 2 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 10 straipsnio 1 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 3 daliai (2013 m. liepos 2 d. redakcija) neprieštaravo Aprašo 4, 15, 16 punktai tiek, kiek juose, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš SGD terminalo tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų atsižvelgiama į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), galimą faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos;

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Aprašo 16 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį SGD terminalo būtinojo kiekio dalį būtų galima mažinti bet kuriuo metu, atsižvelgiant į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų gamtinių dujų poreikį, priklausantį nuo šilumos tiekėjo aukcione parduodamo šilumos energijos kiekio.

6. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, jog SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalėjo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos; Vyriausybė turėjo patvirtinti SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo laikomas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir pareiškėjo ginčijamame Aprašo 4 punkte.

Pareiškėjo ginčijamame SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka: pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais.

Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekio, atitinkančio SGD terminalo būtinąjį kiekį, paskirstymas energijos gamintojams atsižvelgiant į jų dujų vartojimo poreikį ir šio poreikio nustatymas buvo detalizuojami pareiškėjo ginčijamuose Aprašo 15, 16 punktuose.

7. Pažymėtina, kad pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams savo turiniu yra tapatus Konstituciniam Teismui jau buvusiam pateiktam Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymui Nr. 1B-4/2021 ištirti tų pačių, t. y. SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 15, 16 punktų, nuostatų konstitucingumą tuo pačiu aspektu.

8. Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendime, kuriuo, kaip minėta, pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2021 dalis buvo grąžinta pareiškėjui, aiškinant SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose nustatytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, ginčijamą ir šiame pakartotinai pateiktame pareiškėjo prašyme, pažymėta, kad energijos gamintojams paskirstant per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekį, atitinkantį SGD terminalo būtinąjį kiekį, energijos gamintojai turėjo deklaruoti 5 ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų, skirtų sunaudoti valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos gamybai, vartojimo poreikį, taip pat turėjo kasmet jį tikslinti, o paskirtasis tiekėjas, nustatydamas energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį, turėjo atsižvelgti, be kita ko, į faktinį energijos gamintojo gamtinių dujų kiekio suvartojimą praėjusiais kalendoriniais metais ir turėjo paskirstyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį kiekvienam energijos gamintojui proporcingai, atsižvelgdamas į energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį.

Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų inter alia dėl SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams:

pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo nuomone, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesureguliuoti santykiai, susiję su energijos gamintojų gamtinių dujų poreikio nustatymu kiekvienais metais, paskirstant per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekį, atitinkantį SGD terminalo būtinąjį kiekį, taip pat nepaaiškino, kodėl pagal šį teisinį reguliavimą energijos gamintojui paskirtasis per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis negalėjo būti iš anksto suplanuotas taip, kad energijos gamintojas sunaudotų visą jam paskirtą minėtą gamtinių dujų kiekį; taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose buvo legislatyvinė omisija;

pareiškėjas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriame buvo vertinama SGD terminalo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, nuostatas ir nepaaiškino, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu, susijusiu su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, energijos gamintojų ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė buvo ribojamos daugiau, negu būtina energetikos sistemos saugumui ir patikimumui kaip konstituciškai svarbiam tikslui, viešajam interesui užtikrinti;

pareiškėjas, be kita ko, nepaaiškino, kaip tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis, būtų užtikrintas Vyriausybės nustatyto minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, reikalingo stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui palaikyti dirbant minimaliu nepertraukiamu režimu, sunaudojimas, taigi ir energetikos sistemos saugumas ir patikimumas kaip konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendime pareiškėjo prašymo Nr. 1B-4/2021 dalis dėl SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 15, 16 punktų konstitucingumo įvertinta kaip neatitinkanti Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

9. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas, Konstituciniam Teismui pakartotinai teikdamas prašymą, papildomai nurodo bendro pobūdžio teiginį, kad „energijos gamintojui paskirtasis per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis negalėjo būti iš anksto suplanuotas taip, kad energijos gamintojas sunaudotų visą jam paskirtą minėtą gamtinių dujų kiekį“, tačiau jo nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu, t. y. su SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 15, 16 punktų nuostatomis, ir niekaip neargumentuoja šio teiginio.

9.1. Pareiškėjas prašyme taip pat papildomai nurodo, kad, jo nuomone, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą reguliuojamam nepriklausomam šilumos gamintojui, kuris netiekia šilumos energijos tiesiogiai vartotojams, nustatant SGD terminalo būtinojo kiekio dalį ateinantiems metams nebuvo atsižvelgiama į šilumos tiekėjo aukcionų rezultatus ir šilumos energijos pardavimo kainą, todėl toks teisinis reguliavimas ribojo šilumos gamintojo sąžiningos konkurencijos šilumos gamybos rinkoje laisvę ir pažeidė Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį; pasak pareiškėjo, Konstituciją atitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis.

Vertinant šiuos pareiškėjo pateiktus papildomus argumentus pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl būtent jo nurodomas teisinis reguliavimas užtikrintų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje garantuojamą sąžiningos konkurencijos laisvę inter alia šilumos gamybos rinkoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl jo ginčijamas SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose nustatytas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas, pagal kurį visiems energijos gamintojams paskirstant per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekį, atitinkantį SGD terminalo būtinąjį kiekį, buvo atsižvelgiama į energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį, turi būti vertinamas kaip neužtikrinantis Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje garantuojamos sąžiningos konkurencijos laisvės.

9.2. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad jo teiginiai dėl būtinybės nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis, ir nurodoma 2015 metais susiklosčiusi faktinė padėtis šilumos energijos gamybos rinkoje Kauno mieste nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo abejones dėl jo ginčijamų SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

9.3. Vadinasi, pareiškėjas, Konstituciniam Teismui pakartotinai pateiktame prašyme dėstydamas minėtus papildomus teiginius, teisiškai nepagrindžia savo abejonių dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

11. Vadinasi, pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

13. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

II

14. Pareiškėjas taip pat ginčija inter alia SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamoje SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.

Taigi SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta SGD terminalo įstatymo nuostatų taikymo pirmenybė kitų įstatymų, reglamentuojančių atskirų energetikos sektorių veiklą, atžvilgiu.

16. Pareiškėjo teigimu, SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje eksplicitiškai nenustačius SGD terminalo įstatymo taikymo pirmenybės Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) atžvilgiu, SGD terminalo įstatymas neturėtų būti traktuojamas kaip lex specialis, nes iš SGD terminalo įstatymo travaux préparatoires matyti, kad ginčijama šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata buvo siekiama išvengti ne SGD terminalo įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) kolizijos, bet SGD terminalo įstatymo ir Energetikos įstatymo bei Gamtinių dujų įstatymo kolizijos.

Taigi pareiškėjas, ginčydamas SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, kelia galimos SGD terminalo įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) kolizijos klausimą.

Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjui iš esmės kilo abejonių ne dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, o dėl šios SGD terminalo įstatymo nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje sprendžiant, ar pareiškėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, SGD terminalo įstatymo nuostatoms turi teikti pirmenybę Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) nuostatų atžvilgiu.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (inter alia 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas, 2016 m. birželio 27 d. nutarimas, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. KT189-A-S175/2021). Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 31 d. sprendimai); abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas (2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019, 2020 m. liepos 31 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019); taigi įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 31 d. sprendimai).

18. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

19. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo dalį dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Grąžinti pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą Nr. 1B-20/2021 ištirti, ar:

– „SGDTĮ 11 str. 3 d. 1 p., Aprašo 4, 15 p., 16 p. nuostatos pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį toje dalyje, kiek reguliuojami NŠG, tokie kaip ieškovas, privalo sunaudoti visą jiems priskirtą SGD terminalo dujų kiekį nepriklausomai nuo 1) faktinio reguliuojamo NŠG gamtinių dujų poreikio reguliuojamai veiklai, kuriai faktiškai galėtų būti taikomos valstybės reguliuojamos energijos pardavimo kainos, 2) šilumos gamybos rinkoje taikomos reguliuojamų ir nereguliuojamų NŠG šilumos gamybos kainų konkurencijos, 3) nebuvimo garantuotos galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti šilumos energijos kiekio, pagaminto iš minėtų normų pagrindu priskirto SGD būtinojo kiekio, 4) nebuvimo galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti visą šilumos energijos kiekį, pagamintą iš energijos gamintojui priskirto SGD būtinojo kiekio už reguliuojamo NŠG (tame tarpe ir Ieškovo) valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja prieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. ir atitinkamai Aprašo 4, 15, 16 p. ar neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. bei ŠŪĮ 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 10 str. 1 d., 3 d., SGDTĮ 11 str. 6 d. ir ar nurodytos SGDTĮ ir Aprašo normos neprieštarauja ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams“;

– „Aprašo 15 p. ta dalimi, kuria nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris atsižvelgtų į tokių energijos gamintojų, kurie yra reguliuojami NŠG, kurie parduoda šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione ir netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principui“;

– „Aprašo 16 p. ta dalimi, kuria nenustatė teisinio reguliavimo dėl SGD būtinojo kiekio dalies mažinimo metų eigoje energijos gamintojams, kurie yra reguliuojami NŠG, priklausomai nuo jų faktinio gamtinių dujų poreikio parduodant šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione, kuris paaiškėja kiekvieną šilumos supirkimo mėnesį kalendorinių metų eigoje, gaminant šilumos energiją, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principui“.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-20/2021 ištirti, ar „SGDTĮ 1 str. 3 d. toje dalyje, kurioje normoje nustatyta, jog „<...> kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“, tikėtinai prieštarauja Konstitucijai, jos 23, 46 str. ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda

                                                         Vytautas Greičius

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                         Janina Stripeikienė