Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-81/2021 DALIES PRIĖMIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. lapkričio 5 d. Nr. KT176-A-S163/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-81/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, taip pat šio įstatymo 20 straipsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, nenustatyta asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjektų neveikimą jiems nepriėmus sprendimo, kurį jie privalo priimti pagal Įstatymą;

Konstitucijai ir Įstatymui neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. kovo 21 d. redakcija) patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punkto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prie Vyriausybei teikiamos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvados pridedamos institucijų parengtos išvados, nuostata „jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma“;

Konstitucijai ir Įstatymui neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 984-K-7 „Dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas), be kita ko, tiek, kiek juo, pasak pareiškėjos, nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir jos teisės investuoti, taip pat šio nutarimo 1 punktas.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, jog ji savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjos neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktinės aplinkybės, nurodytos Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, nėra pasikeitusios (1 punktas), ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – ir Komisija) pavesta nustatyti pareiškėjai rekomendacijas, kurių laikantis pareiškėjos planuojama atlikti investicija nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui (2 punktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo Vyriausybei priimti sprendimą dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. kovo 3 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2021 m. liepos 5 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. liepos 8 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punktą pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT38-A-S36/2021).

Pažymėtina, kad, kaip minėta, galutinė ir neskundžiama LVAT nutartis dėl pareiškėjos įsiteisėjo 2021 m. kovo 3 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2021 m. liepos 3 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2021 m. liepos 5 d. (pirmadienį), t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, konstatuotina, kad pareiškėja nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

6. Pareiškėja, be kita ko, prašo ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjos prašymas grindžiamas teisiniais argumentais.

6.1. Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą investuotojas buvo laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Pareiškėjos teigimu, pagal Įstatymo 12 straipsnio 15 dalį, sistemiškai aiškinamą kartu su 11 straipsnio 2 punktu, investuotojas, kartą pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto pagrindu, visam laikui laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų neatsižvelgiant į jokias faktines aplinkybes ir nenumatant jokių šios nuostatos netaikymo sąlygų, net jeigu nustatyti rizikos veiksniai būtų seniai išnykę. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neleidžia pakeisti neigiamo jos vertinimo nacionalinio saugumo požiūriu, net jei ateityje pareiškėja visiškai suderintų savo elgesį su teisės aktų reikalavimais.

Kadangi pareiškėjos veikla vykdoma tik strategiškai svarbiame transporto sektoriuje, ji, siekdama investuoti, pagal Įstatymą beveik visada privalo gauti sprendimą dėl jos pripažinimo atitinkančia nacionalinio saugumo interesus. Todėl ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, pripažinus investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto pagrindu, nustatytos aplinkybės laikomos nepašalinamomis, itin reikšmingai ir negrįžtamai apribojamos ūkinės veiklos ir verslo plėtros galimybės.

6.2. Savo poziciją pareiškėja grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad, atsižvelgiant į ūkinės veiklos specifiką, tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, tačiau tokios išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą. Pareiškėjos nuomone, toks Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatytas neterminuotas ribojimas yra neproporcingas, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.3. Konstatuotina, kad ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

6.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme pareiškėjos prašymo Nr. 1A-81/2021 dalį ištirti Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies tiek, kiek pagal ją šio Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.  Pareiškėja taip pat prašo ištirti Įstatymo 20 straipsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, nenustatyta asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjektų neveikimą jiems nepriėmus sprendimo, kurį jie privalo priimti pagal Įstatymą, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įstatymo 20 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7.1. Grįsdama savo abejones dėl Įstatymo 20 straipsnio atitikties Konstitucijai pareiškėja nurodo, kad Vyriausybė, ginčijamu nutarimu nepriėmusi galutinio sprendimo dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir galimybės investuoti, pažeidė jos teisę užsiimti ūkine veikla. Pareiškėjos teigimu, jokia kita institucija, išskyrus administracinius teismus, neturi nei įgaliojimų, nei galimybės apginti pažeistos jos teisės Vyriausybei, pareiškėjos teigimu, neįvykdžius jai Įstatymu priskirtos pareigos.

7.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, jog tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.

Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendime inter alia konstatavo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnį, aiškinamą kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įstatymo pagrindu priimto inter alia Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo, o teismas, nagrinėjantis atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

7.3. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutarties, pareiškėja įgyvendino savo teisę pagal Įstatymo 20 straipsnį kreiptis į teismą dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo, inter alia dėl to, kad juo, pasak pareiškėjos, Vyriausybė neįvykdė jai Įstatymu nustatytos pareigos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams. Pažymėtina, kad LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, be kita ko, dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Vyriausybę atlikti veiksmus (priimti sprendimą) konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku dėl jo nepriskirtinumo administracinio teismo kompetencijai.

7.4. Taigi konstatuotina, jog iš pareiškėjos prašyme pateiktų argumentų matyti, kad nors pareiškėja prašo ištirti Įstatymo 20 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, ji iš esmės nesutinka su LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje pateikiamu Įstatymo 20 straipsnio aiškinimu ir jo taikymu pareiškėjos situacijai, inter alia su LVAT padaryta išvada, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vyriausybę atlikti veiksmus (priimti sprendimą) negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku dėl nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. Vadinasi, pareiškėja, nesutikdama su LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje išdėstytais argumentais, iš esmės kvestionuoja dėl jos priimtą teismo sprendimą ir kelia Įstatymo 20 straipsnio taikymo jos atžvilgiu klausimą.

7.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

7.6. Vadinasi, pareiškėjos prašymas ištirti Įstatymo 20 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.8. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 12 straipsnio 12, 13 dalims neprieštaravo Aprašo 48 punkto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prie Vyriausybei teikiamos Komisijos išvados pridedamos institucijų parengtos išvados, nuostata „jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma“.

8.1. Pareiškėjos manymu, Aprašo 48 punkto nuostata, pagal kurią Komisijai teikiant išvadą, kuria investuotojas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, pridedamos nurodytų institucijų išvados, jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma, apriboja Vyriausybės galias, negavus visos informacijos, priimti teisingus, faktais pagrįstus sprendimus dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Pasak pareiškėjos, pritaikius ginčijamą normą, pareiškėjos verslo laisvę suvaržantį sprendimą Vyriausybė priėmė pasikliaudama vien Komisijos išvada ir nesusipažinusi su Valstybės saugumo departamento informacija apie pareiškėją, nes ši informacija buvo pažymėta slaptumo žyma, todėl nebuvo pateikta Vyriausybei. Taip buvo pažeista Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostata, kad, teikiant Vyriausybei šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), taip pat Įstatymo 12 straipsnio 13 dalis, pagal kurią Vyriausybė įpareigota priimti teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą.

8.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje konstatavo, jog Aprašu reglamentuota Komisijos darbo tvarka, todėl juo remiantis negalima daryti kokių nors išvadų apie Vyriausybės diskrecijos ribojimą susipažinti su slapta medžiaga ar jos veiksmus priimant sprendimą Įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje nurodytu atveju; Aprašo 48 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados priėmimo Komisijos pirmininkas ją pateikia Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui, kad šis pagal Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, skubos tvarka parengtų Vyriausybės nutarimo projektą ir jį pateiktų Vyriausybei; minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 21 punkte įtvirtinta, kad dirbant su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimą. LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje konstatuota, kad Aprašo nuostatos niekaip nevaržo subjektų, kurie turi teisę dirbti su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, teisių (61 punktas).

8.3. Taigi, nors pareiškėja prašo ištirti Aprašo 48 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui, iš prašyme pateiktų argumentų matyti, kad iš esmės ji nesutinka su LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje pateiktu Aprašo 48 punkto aiškinimu ir taikymu pareiškėjai, inter alia su tuo, kad Aprašo 48 punktas reglamentuoja Komisijos veiksmus ir kad toks teisinis reguliavimas nevaržo Vyriausybės teisės susipažinti su slaptumo žyma pažymėta informacija.

8.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

8.5. Vadinasi, pareiškėjos prašymas ištirti Aprašo 48 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.6. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.7. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

9. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjos, nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir jos teisės investuoti, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2, 7 punktams, taip pat ar šis Vyriausybės nutarimas ir jo 1 punktas neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 12 straipsnio 13 daliai.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjos neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktinės aplinkybės, nurodytos Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, nėra pasikeitusios. Šio nutarimo 2 punkte Komisijai pavesta nustatyti pareiškėjai rekomendacijas, kurių laikantis pareiškėjos planuojama atlikti investicija nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

9.1. Pareiškėjos nuomone, Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas negali būti laikomas galutiniu sprendimu dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams, nes jame nėra nuspręsta, ar pareiškėja atitinka nacionalinio saugumo interesus, taip pat nėra nuspręsta dėl investavimo visiško ar dalinio draudimo. Pasak pareiškėjos, nepriėmus sprendimo, kuris yra būtina konkretaus investavimo sąlyga, pažeista pareiškėjos ūkinės veiklos laisvė ir konstitucinis teisinės valstybės principas, o kartu paneigti jos teisėti lūkesčiai dėl ūkinės veiklos galimybių.

Pareiškėja, ginčydama Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 1 punkto atitiktį Konstitucijai ir Įstatymo nuostatoms, taip pat teigia, kad Vyriausybės nutarimas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, apsiribota tik nuoroda į Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Pareiškėja teigia, kad ir iš minėto Komisijos sprendimo turinio neaišku, kokios konkrečiai aplinkybės galėtų padaryti neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui. Be to, šis Vyriausybės nutarimas, pareiškėjos nuomone, priimtas nesilaikant Įstatyme nustatytos tvarkos, nes Vyriausybei nebuvo pateikti kartu su Komisijos išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turimi pateikti dokumentai.

9.2. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo tiek, kiek juo, pasak pareiškėjos, nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir jos teisės investuoti, atitiktį Konstitucijai priimtinumo, pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamo Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis inter alia Įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalimis, atsižvelgus į Komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjos neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjos Komisijai pateiktą informaciją apie planuojamą atlikti investiciją.

9.2.1. Paminėtina, jog pagal Įstatymo 12 straipsnio 13 dalį remdamasi Komisijos išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė.

Kadangi, kaip minėta, pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas priimtas vadovaujantis inter alia Įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi, taip pat dėl konkretaus investuotojo priimta Komisijos išvada, nėra pagrindo teigti, kad tame Vyriausybės nutarime išdėstytas sprendimas dėl konkretaus investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra galutinis. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo prieduose nurodytos informacijos, Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, į kurį pateikiama nuoroda ginčijamo Vyriausybės nutarimo 1 punkte, konstatuota, jog pareiškėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas pagal Įstatymo 12 straipsnio 13 dalį yra laikytinas galutiniu sprendimu dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir draudimo investuoti.

Šiame kontekste papildomai paminėtina ir tai, kad LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje dėl pareiškėjos, kuria, be kita ko, byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, pažymėta, jog ginčijamas Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo norma, kuri iš esmės nustato galutinį sprendimą (46 punktas).

9.2.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme ištirti Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo tiek, kiek nurodyta, konstitucingumą nėra tyrimo dalyko.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020, 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. KT124-A-S115/2021).

9.3. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje inter alia pažymėjo, kad „Įstatyme Vyriausybės sprendimo priėmimui nėra numatyta atskira procedūra, remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2–13 dalimis, sprendimo priėmimas yra vienos administracinės procedūros dėl investuotojo kreipimosi galutinis rezultatas. Nors Komisija turi savarankišką Įstatyme 12 straipsnio 6–12 dalyse įtvirtintą kompetenciją, Įstatymas nustato, kad jos išvadomis ir rekomendacijomis remiasi Vyriausybė priimdama sprendimą, todėl apelianto teiginiai, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos procedūros, yra nepagrįsti“ (60 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad minėtoje nutartyje LVAT pagrįstomis pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas apie ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo motyvų pakankamą atskleidimą (inter alia tai, kad ginčijamo Vyriausybės nutarimo sudedamosiomis dalimis yra Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. išvada); nutartyje pažymėta, kad pareiškėjai buvo atskleistos faktinės aplinkybės (motyvai), nulėmusios tokio sprendimo priėmimą (56 punktas), taip pat kad faktai, pagrindžiantys Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytas aplinkybes, inter alia grėsmę keliantys ryšiai, buvo nustatyti teisingai ir liko nepaneigti (63 punktas).

9.3.1. Įvertinus pareiškėjos prašyme pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėja, grįsdama savo abejones dėl Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir Įstatymui pagal priėmimo tvarką, taip pat jo 1 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymo nuostatoms, nepateikia jokių naujų teisinių argumentų, į kuriuos nebūtų atsakyta dėl pareiškėjos priimtuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendime ir LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje.

Taigi pareiškėja, grįsdama savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo nurodytais aspektais atitikties Konstitucijai ir Įstatymui, iš esmės nesutinka su LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis, jog Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra pagrįstas teisiškai ir faktiškai, inter alia jo 1 punkte nurodant, kad su pareiškėja susijusios aplinkybės, nurodytos Komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, yra nepasikeitusios, o jį priimant nebuvo pažeista Įstatyme nustatyta Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra.

9.3.2. Vadinasi, nors pareiškėja ginčija Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo pagal priėmimo tvarką, taip pat jo 1 punkto atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui, ji iš esmės kvestionuoja dėl jos priimtą LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir siekia jos peržiūrėjimo.

Kaip minėta, pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Taigi pareiškėjos prašymas ištirti Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo ir jo 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9.4. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, jo 1 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-81/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-81/2021 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 20 straipsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, nenustatyta asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjektų neveikimą jiems nepriėmus sprendimo, kurį jie privalo priimti pagal įstatymą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. kovo 21 d. redakcija) patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo 48 punkto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prie Vyriausybei teikiamos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvados pridedamos institucijų parengtos išvados, nuostata „jeigu jos nepažymėtos slaptumo žyma“, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 12, 13 dalims;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 984-K-7 „Dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams“ tiek, kiek juo, pasak pareiškėjos, nepriimtas sprendimas dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams ir jos teisės investuoti, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 13 daliai, o šio nutarimo 1 punktas neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 13 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Vytautas Mizaras

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė