Dėl referendumų organizavimo ir skelbimo

   PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
    2014 m. liepos 11 d.

    KAI KURIOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NUOSTATOS PRIEŠTARAUJA  KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas šiandien priėmė nutarimą byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Seimo prašymus ištirti Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis - visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti. Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę - pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma - be kita ko, tiesiogiai (referendumu) - tik laikantis Konstitucijos. Visi teisės subjektai (teisėkūros subjektai, referendumų organizavimo institucijos, referendumų iniciatyvinės ir kitos piliečių grupės) yra saistomi Konstitucijos, turi jos laikytis ir nepažeisti. Todėl reikalavimas laikytis Konstitucijos Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, taip pat ir referendumu, negali būti vertinamas kaip Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis. Pagal Konstitucijos viršenybės principą referendumui negali būti teikiami tokie galimi sprendimai, kurie neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad jokie subjektai negali būti tapatinami su Tauta, kuriai priklauso suverenitetas ir kuri aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Kaip dar 1994 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, referendumo iniciatyvinės grupės taip pat negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu.

Pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyti referendumą organizuojančios institucijos - Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų laikymąsi organizuojant referendumą: tikrinti siūlomo referendumu spręsti klausimo atitiktį reikalavimams, nustatytiems jo turiniui ir formai, ir neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, kuri šių reikalavimų nepaiso, be kita ko, nevykdo pareigos derinti referendumui siūlomą sprendimą su Konstitucija.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Referendumo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymuose nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę kartu su įgaliojimu prižiūrėti, kaip vykdomas Referendumo įstatymas, reiškia, kad ši komisija privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams (įskaitant tai, ar Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektu paisoma reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos, laikytis iš pačios Konstitucijos kylančių jos keitimo apribojimų), ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka. Taigi šiuo aspektu Referendumo įstatymas Konstitucijai neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek pagal jį Seimas privalo priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą išankstinį sprendimą, sąlygojantį referendumo paskelbimą. Reikalavimas laikytis Konstitucijos taip pat negali būti laikomas papildoma, Konstitucijoje nenumatyta sąlyga referendumui paskelbti, kuri saistytų Konstitucijos 9 straipsnio įgyvendinimą. Toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos, jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo, konstitucinio teisinės valstybės principo. Kitaip aiškinant Konstituciją - esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, - būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia, todėl referendumui teikiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti tokie, kurie sudarytų prielaidas ją nustatyti: jie turi būti suformuluoti aiškiai, neklaidinančiai, kaip vienas klausimas balsavimui referendume negali būti teikiami keli tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusiję klausimai. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Referendumo įstatymo 6 straipsnis, kuriame įtvirtinti reikalavimai referendumui siūlomiems sprendimų projektams, tiek, kiek jame nėra nustatytas reikalavimas referendumui kaip vieno klausimo neteikti kelių tarpusavyje nesusijusių klausimų, Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų.

Konstitucinio Teismo nutarime paminėti ir tam tikri tarptautiniai referendumams taikytini standartai, nustatyti Europos komisijos "Demokratija per teisę" (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, priimtuose dokumentuose: referendumui teikiamas naujos konstitucijos arba konstitucijos pataisos projektas privalo atitikti esminius konstitucinius principus (demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės), balsavimui teikiamos konstitucijos pataisos turi būti tarpusavyje susijusios, pagal teisės viršenybės principą tauta taip pat privalo vadovautis teise, todėl balsavimui referendume gali būti teikiami tik minėtus reikalavimus atitinkantys tekstai.