Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas

 DĖL IŠLAIDŲ ADVOKATUI ATLYGINIMO ASMENIUI, NEPADARIUSIAM TEISĖS PAŽEIDIMO

 Santrauka 

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal individualų konstitucinį skundą, pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir pareiškėjo neginčytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitusio ATPK, 666 straipsnį būtent BPK nuostatos mutatis mutandis taikomos asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo byla, inter alia nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtoms administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidoms, inter alia išlaidoms advokatui, atlyginti.

Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje. Todėl Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, privalo tai konstatuoti.

Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso inter alia nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, kitų reikšmingų aplinkybių.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Vertindamas pareiškėjo ginčyto nebegaliojančio ATPK įtvirtinto teisinio reguliavimo, taip pat atitinkamų BPK nuostatų, į kurias daroma nuoroda ANK 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, arba asmeniui, dėl kurio priimamas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nebuvo ir nėra atlyginamos jo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos būtinos ir pagrįstos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, išlaidos advokatui. Toks teisinis reguliavimas įvertintas kaip nepagrįstai pasunkinantis asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisės turėti advokatą įgyvendinimą. Nutarime pažymėta, kad ATPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), t. y. buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių. Atitinkamai BPK įtvirtintu teisinu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tiek ATPK 3021 straipsnyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), tiek BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nepaisyta (nepaisoma) iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą dėl advokatų išlaidų atlyginimo administracinėje byloje. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą; taigi atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą.