LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL pareiškėjo PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO 2 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO
2021 m. vasario 24 d. Nr. KT32-S31/2021
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Panevėžio apygardos teismo prašymą Nr. 1B-17/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismas prašo ištirti, ar:
– „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, jog „vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui“;
– „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, jog „savivaldybė gali Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui“;
– „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kad „[K]ai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui“.
2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir šios savivaldybės valdomos akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“, atsižvelgiant, be kita ko, į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 punkto nuostatas, sudaryto vidaus sandorio, kuriuo įsipareigota teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Panevėžio mieste, teisėtumo.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai; iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, ne apsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai). Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai).
II
4. Pareiškėjas prašo ištirti inter alia Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, atitiktį Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
4.1. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio „Vidaus sandoriai“ 2 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatyta:
„Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:
1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba
2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.“
4.2. Pareiškėjo teigimu, Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatyta, kad, nepaisant galimybės perkant viešojo pirkimo būdu užtikrinti paslaugų prieinamumą ir geresnę perkamų viešųjų paslaugų kokybę, savivaldybės gali savo nuožiūra, netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, pavesti savivaldybės įmonėms teikti konkrečias paslaugas, Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) įtvirtintu pagrindu sudarydamos vidaus sandorį.
Pareiškėjo nuomone, bet kurio valstybės (savivaldybės) lėšomis finansuojamo asmens (įskaitant savivaldybės valdomas įmones) dalyvavimas rinkoje ir konkuravimas su privačiais subjektais privalo būti aiškiai reglamentuojamas. Jo teigimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, reikiamai nepagrindė savivaldybės įmonių privilegijavimo viešųjų paslaugų teikimo sektoriuje ir visiško laisvos konkurencijos tokių paslaugų sektoriuje paneigimo, taip pat nėra pagrindęs, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje trūktų viešąsias paslaugas, be kita ko, atliekų tvarkymo paslaugas, teikiančių privačių ūkio subjektų.
Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai iškreipiama viešųjų paslaugų (įskaitant atliekų tvarkymo paslaugas) konkurencija rinkoje. Pareiškėjas teigia, kad savivaldybės įmonės, be konkurencijos visais atvejais sudariusios vidaus sandorius su savivaldybėmis dėl viešųjų paslaugų teikimo, turi ir neribotą teisę konkuruoti su privačiais ūkio subjektais tokių paslaugų pirkimo konkursuose. Pareiškėjo nuomone, savivaldybėms ir savivaldybių įmonėms suteikus besąlyginę teisę sudaryti vidaus sandorius, yra nepagrįstai supriešinama tame pačiame viešųjų paslaugų sektoriuje veikiančios savivaldybės įmonės (finansuojamos savivaldybės lėšomis) ir privatūs ūkio subjektai, asmens ir valstybės interesai, apskritai yra paneigiama tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai, pernelyg ribojama arba draudžiama tam tikra ūkinė veikla dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji esą nėra naudinga visuomenei, nors ir nėra jai žalinga. Tokio teisinio reguliavimo negalima pateisinti ūkinės veiklos tarnavimu bendrai tautos gerovei. Juo yra iškreipiama konkurencija tokių paslaugų teikimo sektoriuje, todėl iš esmės pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos taisyklės, taigi ir Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos. Remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad, pažeidus kurią nors vieną Konstitucijos 46 straipsnio dalį, pažeidžiamos ir kitos šio straipsnio dalys arba sudaromos prielaidos jas pažeisti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad, suteikus savivaldybėms neribotą (įprastą, o ne išimtinę) galimybę sudaryti vidaus sandorius dėl viešųjų paslaugų teikimo su savivaldybės įmonėmis, be teisėto pagrindo yra paneigiama savivaldybių pareiga savo lėšas naudoti efektyviai ir racionaliai. Todėl, pasak pareiškėjo, ginčijamas teisinis reguliavimas galimai neužtikrina savivaldybės lėšų ekonomiško ir tikslingo naudojimo ir prieštarauja Konstitucijos 120 straipsniui, kuriame nustatyta, kad valstybė remia savivaldybes, taip pat kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.
4.3. Atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymo dalis, kurioje prašoma ištirti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitiktį Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.
III
5. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad savivaldybė gali Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos, atitiktį Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
5.1. Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio „Viešųjų paslaugų teikimo administravimas“ 2 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatyta:
„Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai:
1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba
2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba
3) pagal šio įstatymo 91 straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas.“
5.2. Pažymėtina, kad nei iš pareiškėjo prašymo, nei iš jo nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nematyti, jog sprendžiant kilusį ginčą dėl vidaus sandorio tvarkyti komunalines atliekas teisėtumo būtų taikytinas Koncesijų įstatymas. Pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl jis ginčija Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek savivaldybė būtent Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka gali pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui.
5.3. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) įtvirtintą ginčijamą teisinį reguliavimą savivaldybė įstatymų, reglamentuojančių inter alia konkurso viešosioms paslaugoms įsigyti procedūras, nustatyta tvarka gali pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, savaime reiškia iš Konstitucijos 46, 120 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų pažeidimą.
5.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl ši pareiškėjo prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui. Pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui grąžinti jo prašymą ištirti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitiktį Konstitucijai.
IV
8. Pareiškėjas prašo ištirti ir Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek, pasak jo, joje nustatyta, kad „[K]ai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi“, atitiktį Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme daroma klaidinga nuoroda į Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnį (šiame įstatyme nėra 91 straipsnio). Atsižvelgiant į prašyme pateiktus pareiškėjo argumentus ir Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nuostatas, pareiškėjo nuoroda į Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnį laikytina nuoroda į šio įstatymo 91 straipsnį. Kartu pažymėtina, kad iš prašymo rezoliucinės dalies matyti, jog pareiškėjas ginčija visos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
8.1. Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatyta: „Kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi.“
8.2. Pareiškėjo teigimu, Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) įtvirtinta išimtis, leidžianti savivaldybėms netaikyti Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pavesti savivaldybės įmonėms teikti viešąsias paslaugas Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagrindu.
8.3. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija), pagal kurią šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje (su 2019 m. gruodžio 20 d. pakeitimais) nustatyti reikalavimai netaikomi, yra neatsiejamas nuo pareiškėjo prašymo ištirti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai. Šių pareiškėjo prašymo dalių vientisumą lemia tai, kad, pareiškėjo nuomone, pagal Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytą ginčijamą teisinį reguliavimą leidžiama pavesti savivaldybės įmonėms teikti viešąsias paslaugas ginčijamos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagrindu.
8.4. Taigi, konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones ir dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl ir ši pareiškėjo prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui. Pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui grąžinti jo prašymą ištirti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
1. Priimti pareiškėjo Panevėžio apygardos teismo prašymą Nr. 1B-17/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.
2. Grąžinti pareiškėjui Panevėžio apygardos teismui prašymą Nr. 1B-17/2020 ištirti, ar:
– „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, jog „savivaldybė gali Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui“;
– „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kad „[K]ai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Dainius Žalimas
