Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo priėmimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-205/2020 PRIĖMIMO

2020 m. gruodžio 17 d. Nr. KT216-A-S198/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-205/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjo prašymo rezoliucinėje dalyje Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti visų be išimties Seimo kontrolieriaus sprendimų, tarp jų ir sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 73 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Ginčijamoje ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Seimo kontrolieriaus <...> sprendimų.“

3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 26 d. raštu atsisakė tirti pareiškėjo skundą dėl jame nurodytų asmenų veiksmų, susijusių su Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno vertinimu Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl minėtame Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 26 d. rašte nurodyto sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo, 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inter alia konstatavęs, kad ABTĮ expressis verbis apribota administracinio teismo kompetencija vertinti Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, galutine ir neskundžiama 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 16 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

6. Pažymėtina, kad nors, kaip minėta, pareiškėjo prašymo rezoliucinėje dalyje Konstitucinio Teismo prašoma ištirti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti visų be išimties Seimo kontrolieriaus sprendimų, tarp jų ir sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 73 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas nurodo tik savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagrindžiančius teisinius argumentus. Be to, pareiškėjas prašymo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad jo prašymo dalyką sudaro teisė skųsti Seimo kontrolieriaus „atsisakymą veikti (ne sprendimą, priimtą atlikus tyrimą)“.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vienai darniai sistemai; Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), turi įgaliojimus tai konstatuoti (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d., 2013 m. spalio 10 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimai).

8. Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

8.1. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias teisme ginčyti valstybės pareigūno – Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, net jeigu šis sprendimas yra nepagrįstas. Taip, pareiškėjo nuomone, ribojama asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.

8.2. Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstituciją valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris konstituciškai įtvirtinamas nustatant, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus valdyti savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, kritikos teisę, peticijos teisę, reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. Pasak pareiškėjo, pagal Konstituciją negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo apribojus galimybę apskųsti visus be išimties Seimo kontrolieriaus sprendimus, paneigiama teisė apskųsti ir Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą. Pastarasis sprendimas, pareiškėjo nuomone, skirtingai nuo rekomendacinio pobūdžio Seimo kontrolieriaus sprendimo, priimto atlikus tyrimą, užkerta kelią asmeniui siekti, kad Seimo kontrolierius atliktų tyrimą, todėl negali būti neskundžiamas.

9. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš esmės atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas ištirti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsniu, 28 straipsnio 1 dalimi, 671 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-205/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai          Elvyra Baltutytė
                                                                  Gintaras Goda
                                                                  Vytautas Greičius
                                                                  Danutė Jočienė
                                                                  Gediminas Mesonis
                                                                  Vytas Milius
                                                                  Daiva Petrylaitė
                                                                  Janina Stripeikienė
                                                                  Dainius Žalimas