Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-161/2020

2020 m. gruodžio 17 d. Nr. KT215-A-S197/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-161/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nenustatyta, kad tokiu atveju, kai asmenys iškeldinami iš visuomenės poreikiams paimamo jų gyvenamojo būsto, kurį privatizuoti buvo įgiję teisę pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, valstybė ar savivaldybė turi teisingai atlyginti prarandamo būsto vertę, kompensuoti turtinius praradimus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje atmetė pareiškėjų ieškinį ir tenkino atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – Parko direkcija) priešieškinį, nutraukė 1995 m. spalio 3 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią Parko direkcija pareiškėjui [duomenys neskelbiami] ir jo šeimos nariams nuomojo gyvenamąją patalpą, taip pat nusprendė iškeldinti pareiškėjus iš šios patalpos su visu jiems priklausančiu turtu suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas ir įpareigojo savivaldybę suteikti pareiškėjams kitas gyvenamąsias patalpas – savivaldybės būstą. Šis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje, kuria perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo mutatis mutandis turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, nustatantis fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismas, be kita ko, padarė išvadą, kad nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikytinas CK 6.616 straipsnis, nenustatantis jokios kitos kompensacijos formos, kaip tik kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas. Kartu Vilniaus regiono apylinkės teismas pažymėjo, kad pareiškėjams savivaldybės siūlomas kitas būstas yra tinkama ir pakankama kompensacija jų turtiniams praradimams kompensuoti, o savivaldybės būsto privatizavimo klausimai nėra šios bylos dalykas.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. galutinėmis ir neskundžiamomis nutartimis atsisakė priimti pareiškėjų kasacinius skundus.

Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. KT169-A-S155/2020 „Dėl prašymo sustabdyti teismų sprendimų vykdymą“ netenkino pareiškėjų prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties vykdymą.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 6.616 straipsnis „Sutarties nutraukimas ir piliečių iškeldinimas suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą“ tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nenustatyta, kad tokiu atveju, kai asmenys iškeldinami iš visuomenės poreikiams paimamo jų gyvenamojo būsto, kurį privatizuoti buvo įgiję teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą, valstybė ar savivaldybė turi teisingai atlyginti prarandamo būsto vertę, kompensuoti turtinius praradimus.

Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad, jų nuomone, CK 6.616 straipsnyje yra „akivaizdi legislatyvinė omisija“, nes jame, pasak pareiškėjų, nenumatyta jokios kompensacijos asmenims, iškeldintiems iš jų nuomoto gyvenamojo būsto, kurį jie turėjo teisę privatizuoti.

5.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).

5.2. Pažymėtina, kad pagal ginčijamo CK 6.616 straipsnio 1 dalį iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje, kuria perdavė bylą dėl pareiškėjų iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo mutatis mutandis turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, nustatantis fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, t. y. turi būti taikomas CK 6.616 straipsnis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad alternatyvaus būsto suteikimas iškeldinimo atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme yra tik viena iš galimų kompensacijos formų, kad valstybės įgaliotos institucijos nuolat tvirtino, jog, iškeldinus pareiškėjus iš jų nuomotų gyvenamųjų patalpų, būtų suteikiamas kitas būstas, todėl pareiškėjams buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad jiems bus kompensuota suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, t. y. bus skirta tinkama kompensacija.

5.3. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjai, CK 6.616 straipsnyje numatytas kitos vietoj nuomotų gyvenamųjų patalpų tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas iškeldinamiems asmenims laikomas viena iš galimų kompensacijos formų.

5.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad CK 6.616 straipsnyje nėra pareiškėjų preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri, kaip minėta, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjų prašyme nėra tyrimo dalyko.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui ir negali būti priimtas nagrinėti (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT121-A-S112/2020).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-161/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai          Elvyra Baltutytė
                                                                  Gintaras Goda
                                                                  Vytautas Greičius
                                                                  Danutė Jočienė
                                                                  Gediminas Mesonis
                                                                  Vytas Milius
                                                                  Janina Stripeikienė
                                                                  Dainius Žalimas