Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus atleidimo pagrįstumo

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas

DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ATLEIDIMO PAGRĮSTUMO

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, suabejojusio, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktorius Jonas Milius atleistas iš pareigų pagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai, pateiktą prašymą, pripažino, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ (toliau – Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.

Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo, be kita ko, priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).

Nutarime taip pat priminta, kad asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, privalo būti lojalus valstybei ir dirbti taip, kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais (pareigūnais), kad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius, be kita ko, užkertant kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai valstybės tarnyboje; valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau už visuomenės interesus, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 94 straipsnio 3 punktą, įstatymų leidėjas, turėdamas tam tikrą diskreciją diferencijuotai reguliuoti valstybės tarnybos santykius, gali atsižvelgti į Vyriausybės įstaigų ir jų vadovų teisinio statuso ypatumus, be kita ko, kylančius iš Vyriausybės įstaigų kompetencijos įgyvendinti valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, ir nustatyti specialų Vyriausybės įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų pagrindą, kai Vyriausybė neigiamai įvertina Vyriausybės įstaigos vadovo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą įgyvendinant valstybės politiką atitinkamoje valstybės valdymo srityje.

Konstitucinis Teismas priminė, kad ankstesniuose savo aktuose yra pažymėjęs, jog pagal Vyriausybės įstatyme, inter alia jo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte, 11 dalyje, nustatytą teisinį reguliavimą VMVT direktoriaus, kaip šiai tarnybai vadovaujančio valstybės pareigūno, veiklos ataskaita buvo laikoma atsiskaitymu Vyriausybei, be kita ko, kaip jo vadovaujama Vyriausybės įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina, o šios ataskaitos vertinimas valstybės politikos veterinarijos srityje formavimo ir jos įgyvendinimo aspektu buvo tiesiogiai siejamas su šio valstybės pareigūno – Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimu eiti savo pareigas; Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkte buvo įtvirtintas vienas iš pagrindų, kuriam esant Vyriausybės įstaigos vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų, – būtent kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktai jo veiklos ataskaitai, t. y. neigiamai įvertina jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Vertindamas ginčytą Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą tuo aspektu, ar VMVT direktorius J. Milius atleistas iš pareigų pagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, nei iš Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto nekyla reikalavimo Vyriausybei nurodyti Vyriausybės nutarime, kuriuo atleidžiamas Vyriausybės įstaigos vadovas, išsamius tokio nutarimo priėmimo, be kita ko, neigiamo Vyriausybės įstaigos vadovo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklos įvertinimo nepritariant jo veiklos ataskaitai, motyvus. Tokie motyvai gali būti matomi iš Vyriausybės nutarimo, kuriuo Vyriausybės įstaigos vadovas atleistas iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai, travaux préparatoires, be kita ko, faktinių tokio nutarimo priėmimo aplinkybių, taip pat kitų įrodymų, pateiktų teismui ar jo surinktų nagrinėjant bylą (be kita ko, Konstituciniame Teisme) dėl tokio Vyriausybės nutarimo pagrįstumo.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, Vyriausybė, nepritardama VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir kartu neigiamai įvertindama jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą, atsižvelgė į visus turimus duomenis, kurių pagrindu galėjo įvertinti VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą, įskaitant tris svarbias aplinkybes, kurios buvo žinomos VMVT direktoriui J. Miliui.

Pirma, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pateiktoje korupcijos rizikos analizėje tam tikrose VMVT veiklos srityse (toliau – Korupcijos rizikos analizė) buvo nurodyta, kad VMVT veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų maisto saugos, kokybės, ženklinimo ir kitų privalomųjų reikalavimų priežiūros, šios priežiūros vidaus kontrolės, taip pat šių reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo, administracinio poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams srityse yra korupcijos rizika dėl įvairių šioje analizėje nurodytų korupcijos rizikos veiksnių, susijusių su VMVT, be kita ko, Vilniaus VMVT, veikla; Korupcijos rizikos analizėje pažymėta, kad nustatyti VMVT veiklos trūkumai gali būti laikomi VMVT vidaus kontrolės sistemos efektyvumą ribojančiu veiksniu ir indikuoti šios sistemos nepakankamumą, sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams piktnaudžiauti turimais įgaliojimais atskirų ūkio subjektų atžvilgiu taikant neproporcingus ar diskriminuojančius reikalavimus, lemti kitus korupcijos rizikos veiksnius.

Antra, VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitoje iš esmės pripažinti Korupcijos rizikos analizėje nurodyti korupcijos rizikos valdymo trūkumai. Tačiau šioje ataskaitoje išdėstytame priemonių plano dėl Korupcijos rizikos analizėje STT pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo projekte VMVT direktorius J. Milius atsižvelgė ne į visus STT pateiktus pasiūlymus, be kita ko, neatsižvelgė į pasiūlymus stiprinti Vilniaus VMVT vidaus kontrolės procedūras užtikrinant, kad ūkio subjektų patikrinimai būtų vienodos apimties ir nediskriminaciniai. VMVT direktoriui J. Miliui buvo žinoma, kad neatsižvelgimas į Korupcijos rizikos analizėje pateiktus pasiūlymus gali lemti neigiamą jo veiklos ataskaitos, taigi ir apskritai jo bei jo vadovaujamos VMVT veiklos, įvertinimą.

Trečia, Vyriausybė atsižvelgė į STT pateiktą informaciją apie VMVT direktoriaus J. Miliaus ryšius su Seimo nariu Petru Gražuliu, jo prašymu sprendžiant UAB „Judex“ veiklos problemas, be kita ko, organizuojant šio Seimo nario ir šios bendrovės atstovės susitikimą su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities valdybos vadovu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais. Taigi VMVT direktorius J. Milius turėjo žinoti, kad P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, pagal Konstituciją negalėjo veikti jokios įmonės interesais, todėl negalėjo būti vykdomi jokie su konstituciniu Seimo nario statusu nesuderinami šio Seimo nario prašymai, taip pat ir prašymas dėl pagalbos ginant UAB „Judex“ verslo interesus. VMVT direktoriui J. Miliui buvo žinoma, kad išaiškėję faktai apie minėtus jo ryšius su Seimo nariu P. Gražuliu padedant jam atstovauti UAB „Judex“ verslo interesams gali būti priežastis neigiamai vertinti jo veiklos ataskaitą, taigi ir apskritai jo bei jo vadovaujamos VMVT veiklą.

Atsižvelgęs į šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė turėjo pagrindą abejoti VMVT direktoriaus J. Miliaus gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, jo patikimumu užtikrinant VMVT veiklą, kad būtų tinkamai įgyvendinta valstybės politika VMVT pavestoje valstybės valdymo srityje. Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Vyriausybė turėjo pagrindą abejoti VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos patikimumu ir jai nepritarti, neigiamai įvertinusi jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą.

Konstitucinio Teismo vertinimu, priešingai nei teigė pareiškėjas (kuris įvertino ne visas faktines aplinkybes, į kurias atsižvelgė Vyriausybė nepritardama VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir kartu neigiamai įvertindama jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą), nėra pagrindo teigti, kad ginčytas Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo nepritarus VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai J. Milius atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų, yra racionaliai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Todėl nutarime konstatuota, kad Vyriausybė, priimdama 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, paisė iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, Vyriausybei kylančio reikalavimo vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus priimti pagrįstus, t. y. aiškius, racionaliai motyvuotus, teisės aktus, taip pat nepažeidė Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punkto reikalavimo, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų, būtent kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktai jo veiklos ataskaitai, t. y. neigiamai įvertina jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytas Vyriausybės nutarimas vertintinas kaip veiksminga priemonė užkertant kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje, pašalinant iš užimamų pareigų valstybės pareigūnus, kurių patikimumas ir tinkamumas eiti savo pareigas kelia pagrįstų abejonių ir kurių veiksmai gali diskredituoti valstybės valdžią.

Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra ir teisėtas (kaip yra konstatuota Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarime), ir pagrįstas, todėl neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams ir Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.