Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-158/2020
2020 m. gruodžio 3 d. Nr. KT207-A-S191/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-158/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – VRK įstatymas) 17 straipsnio 1 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta detali Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) narių pareiginės algos mokėjimo tvarka bei atlyginimo VRK nariams mokėjimo principai ir pagrindinės taisyklės.
2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo jis inter alia prašė iš VRK priteisti jam neišmokėto darbo užmokesčio dalį už 2018 m. gegužės mėnesį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti VRK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) ir Apmokėjimo įstatymo tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenustatyta detali VRK narių pareiginės algos mokėjimo tvarka ir atlyginimo jiems mokėjimo principai ir pagrindinės taisyklės, atitiktį Konstitucijai.
5.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas, vadovaudamasis inter alia Konstitucinio Teismo suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl legislatyvinės omisijos, taip pat dėl asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, be kita ko, nurodo, kad, jo nuomone, minėtuose VRK įstatymo 17 straipsnyje ir (arba) Apmokėjimo įstatyme yra legislatyvinė omisija, nes juose nėra išsamiai sureguliuota VRK narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka, t. y. nenustatyta, kaip apskaičiuojamas VRK nario dirbtas laikas, kokia VRK nario veikla gali būti įtraukiama į darbo laiką, pagal kokius kriterijus tai daroma.
5.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visada reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).
5.3. Pažymėtina, kad VRK įstatymo 17 straipsnyje „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimas“, be kita ko, nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos (1 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija)); Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams kiekvienų metų pabaigoje už darbą po darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos jų pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka; ji mokama neviršijant Vyriausiajai rinkimų komisijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų; jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos narys neišdirbo pilnų metų, priemoka apskaičiuojama proporcingai turimoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui; konkretų priemokos kiekvienam Komisijos nariui dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija (2 dalis (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija)).
Apmokėjimo įstatymo 4 straipsnyje ,,Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos“, be kita ko, nustatyta, kad valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kurį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos; tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (1 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija)); pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio; pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5 (2 dalis (2006 m. liepos 19 d. redakcija)). Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriaus ,,Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) 7.3 papunktyje nustatytas pareiginės algos koeficientas VRK nariui – 12,3. Šio priedėlio pastaboje nustatyta, kad ,,Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.“
5.4. Taigi iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra nustatytos VRK narių darbo apmokėjimo sąlygos: įtvirtinta pareiginės algos dydžio apskaičiavimo proporcingai dirbtam laikui taisyklė; nustatytas pareiginės algos koeficientas VRK nariui; nustatytos kitos darbo apmokėjimo sąlygos, kaip antai vienkartinės priemokos prie pareiginės algos dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygos.
5.5. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtinos šios aktualios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime: iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui).
5.6. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, VRK įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Apmokėjimo įstatyme nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri, kaip minėta, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.
5.7. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. KT109-A-S101/2020, 2020 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. KT186-A-S172/2020).
5.8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-158/2020.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
