Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-157/2020

2020 m. gruodžio 3 d. Nr. KT206-A-S190/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-157/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nustatytu teisiniu reguliavimu apribojama teisė būti išklausytam teisme, taip pat CPK 713 straipsnio (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) 2 dalies, 717 straipsnio 2 punkto (2014 m. gegužės 15 d. redakcija), 753 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su antstolio sprendimu jį pripažinti elektroninių varžytynių laimėtoju, nors pareiškėjas, jo teigimu, varžytynių metu klaidingai įvedė per didelę, negu norėjo iš tikrųjų pasiūlyti, perkamo turto kainą, su varžytinių dalyvio pradinio mokesčio negrąžinimu, jam nesumokėjus pasiūlytos perkamo turto kainos, taip pat su teismų sprendimais, priimtais pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir pagal pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – atsisakymo pripažinti, kad pareiškėjas nėra elektroninių varžytynių laimėtojas, pasiūlęs varžytynėse didžiausią kainą, patenkino, varžytynes pripažino negaliojančiomis ir pareiškėjui grąžino jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo iš Antstolių informacinės sistemos, kurioje vykdomos varžytynės, tvarkytojos valstybės įmonės Registrų centro, grįsdamas šios įmonės neteisėtus veiksmus elektroninių varžytynių sistemos ydingumu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 21 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.

5. Pareiškėjas ginčija, be kita ko, CPK tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nustatytu teisiniu reguliavimu apribojama teisė būti išklausytam teisme, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Šiame kontekste paminėtina, kad CPK 235 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, nagrinėjant bylą, inter alia apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus; CPK 250 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nustatyta, kad įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu (1 dalis), išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus (2 dalis); CPK 255 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nustatyta, kad teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės, o teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.

Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, CPK, inter alia jo 235, 250, 255 straipsnių nuostatose, yra numatyta galimybė proceso dalyviui teismo posėdžio metu išsakyti savo argumentus, be kita ko, tada, kai teismas apklausia dalyvaujančius byloje asmenis, paprastai neribojant proceso dalyvių kalbos trukmės, išskyrus tuos atvejus, kai jų kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.

5.2. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo klausimą, konstatavo, kad „procesas pirmos instancijos teismo posėdyje iš esmės atitiko teisingo proceso <...> standartus. Nėra pagrindo spręsti apie teismo padarytus tokius proceso teisės pažeidimus, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai“.

5.3. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT122-A-S113/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. KT149-A-S138/2020).

5.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.6. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja:

CPK 713 straipsnio (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) 2 dalis, kurioje nustatyta, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje;

CPK 717 straipsnio 2 punktas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu dėl specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis.

6.1. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ginčija nurodytų CPK nuostatų konstitucingumą, iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad iš esmės jis nesutinka su tuo, kad nebuvo paskelbtos neįvykusiomis elektroninės varžytynės, kuriose jis dalyvavo, o ne su tuo, kad tokios elektroninės varžytynės apskritai gali būti rengiamos; pareiškėjas ginčija iš esmės ne tai, kad antstolis gali paskelbti varžytynes neįvykusiomis dėl interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo, o tai, kad neįvykusiomis šiuo pagrindu nebuvo paskelbtos būtent tos varžytynės, kuriose jis dalyvavo. Taigi pareiškėjas nesutinka su dėl jo priimtuose teismų sprendimuose pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo suklydimą pasiūlant didesnę perkamo turto kainą, negu planuota, lėmė ne interneto tinklalapio, kuriame vykdomos varžytynės, netinkamas veikimas, o paties pareiškėjo per neatidumą ar nežinojimą atlikti veiksmai.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti nurodytų CPK nuostatų konstitucingumą traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti dėl jo priimtus teismų sprendimus.

6.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT172-A-S158/2020, 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT184-A-S170/2020).

6.3. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Pareiškėjas prašo ištirti ir CPK 753 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), kuriame reglamentuojamas reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad teismų sprendimuose, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, nebuvo sprendžiama dėl reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo išieškojimo eiliškumo.

Vadinasi, CPK 753 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nebuvo pagrindas priimti sprendimus, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. KT185-A-S171/2020).

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 753 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-157/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė
                                                                   Gintaras Goda
                                                                   Vytautas Greičius
                                                                   Danutė Jočienė
                                                                   Gediminas Mesonis
                                                                   Vytas Milius
                                                                   Daiva Petrylaitė
                                                                   Janina Stripeikienė
                                                                   Dainius Žalimas