Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-168/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. gruodžio 3 d. Nr. KT201-A-S185/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-168/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) 21 straipsnio 1, 6 dalių tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nenustatyta bendraturčio galimybė pirmenybės teise pirkti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios dalies, parduodamos savanoriško viešojo aukciono būdu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

2. Kauno miesto savivaldybė 2018 m. birželio 11 d. viešajame aukcione pardavė dalį jai nuosavybės teise priklausiusių gyvenamųjų patalpų (buto) ne jų bendraturčiams (pareiškėjui ir jo sutuoktinei), o viešojo aukciono dalyviui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Pareiškėjas buvo užsiregistravęs šio viešojo aukciono dalyviu, tačiau savo kainos nesiūlė, nes manė, kad jis, kaip bendraturtis, turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti parduodamą turtą už kito dalyvio aukcione pasiūlytą didžiausią kainą.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo ir jo sutuoktinės ieškinį, kuriuo jie prašė perkelti viešojo aukciono laimėtoja pripažintos pirkėjos teises ir pareigas, įgytas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tenkino ir įpareigojo pareiškėją ir jo sutuoktinę sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei viešajame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą. Šis teismas konstatavo, kad buvo pažeista teisės aktuose įtvirtinta pareiškėjo ir jo sutuoktinės pirmenybės teisė pirkti parduodamą turtą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo ir jo sutuoktinės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė, organizuodama viešąjį aukcioną ir apie jį informavusi pareiškėją ir jo sutuoktinę, nepažeidė pirmenybės teisę pirkti parduodamą turtą reglamentuojančių teisės aktų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 4 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatyto reikalavimo aiškiai, tiksliai ir suprantamai pateikti pareiškėjo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pagrindžiančius teisinius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. 2A-249 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) 21 straipsnio „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu“ 1, 6 dalių tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nenustatyta bendraturčio galimybė pirmenybės teise pirkti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios dalies, parduodamos savanoriško viešojo aukciono būdu, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

7.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjui buvo nurodyta pašalinti prašymo trūkumus – paaiškinti, kokia būtų prasmė kitiems asmenims dalyvauti viešajame aukcione ir kaip turėtų būti užtikrintos nusprendusių dalyvauti jame asmenų teisės, taigi kaip būtų užtikrintas viešasis interesas, susijęs su racionaliu savivaldybės turto tvarkymu, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, turėtų būti nustatytas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis bendraturčio pirmenybės teisę pirkti savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto dalį viešajame aukcione.

7.1.1. Siekdamas pašalinti šiuos prašymo trūkumus, pareiškėjas nurodė, kad racionalų savivaldybės turto tvarkymą galima užtikrinti sudarant viešajame aukcione dalyvaujančiam bendraturčiui techninę (procedūrinę) galimybę aukciono metu siūlyti tokią pačią kainą, kokią siūlo didžiausią kainą siūlantis aukciono dalyvis, o kitų asmenų, dalyvaujančių viešajame aukcione, teisės galėtų būti užtikrinamos prieš aukcioną išviešinant, kad viešajame aukcione dalyvauja parduodamos turto dalies bendraturtis, kuris turi teisę viešojo aukciono metu siūlyti tokią pačią kainą, kokią siūlo didžiausią kainą siūlantis aukciono dalyvis.

7.1.2. Pažymėtina, kad tokia pareiškėjo argumentacija iš esmės suponuoja tai, jog viešajame aukcione būtų suinteresuotas dalyvauti tik pirmenybės teisę pirkti valstybei ar savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto dalį turintis bendraturtis, o kiti asmenys, žinodami, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne su jais, nors jie pasiūlytų didžiausią kainą, bet su minėtą pirmenybės teisę turinčiu tokią pačią kainą pasiūliusiu bendraturčiu, tokio intereso neturėtų. Kitaip tariant, minėta pareiškėjo argumentacija reiškia, kad nors viešajame aukcione formaliai galėtų dalyvauti visi norintys asmenys, faktiškai būtų ribojamas viešojo aukciono dalyvių skaičius. Taigi iš pareiškėjo prašymo tebėra neaišku, kokia būtų prasmė kitiems asmenims dalyvauti viešajame aukcione, taigi neaišku ir tai, kaip, organizuojant tokius viešuosius aukcionus, būtų užtikrintas racionalus valstybės ar savivaldybės turto tvarkymas.

7.1.3. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei; valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei (inter alia 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai); Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui (inter alia 2008 m. gegužės 20 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai).

7.2. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu pareiškėjui taip pat buvo nurodyta paaiškinti, iš kokių Konstitucijos nuostatų kyla bendraturčio pirmenybės teisė pirkti savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto dalį viešajame aukcione.

7.2.1. Siekdamas pašalinti šiuos prašymo trūkumus, pareiškėjas nurodė Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas teigia, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtino savivaldybės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią kito bendraturčio nekilnojamojo turto dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis), jis turėjo įtvirtinti atitinkamą bet kurio kito bendraturčio pirmenybės teisę, nebent būtų tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pareiškėjo vertinimu, tarp savivaldybės ir kitų bendraturčių (kaip antai pareiškėjo) nėra tokių skirtumų, todėl kiti bendraturčiai turėtų turėti pirmenybės teisę įsigyti savivaldybei priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kaip ir savivaldybė turi pirmenybės teisę įsigyti kitiems bendraturčiams priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

7.2.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas cituoja kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, kaip antai nuostatą, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu, jis nepaaiškina, kodėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kaip teigiama pareiškėjo prašyme, savivaldybės ir kiti bendraturčiai yra vienodoje (panašioje) padėtyje, įstatymų leidėjas negalėjo nustatyti diferencijuoto teisinio reguliavimo jų nuosavybės teisių įgyvendinimo požiūriu, ir kodėl, atsižvelgiant į, be kita ko, siekį užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su racionaliu savivaldybės turto tvarkymu, toks diferencijuotas teisinis reguliavimas negali būti objektyviai pateisinamas pagal Konstitucijos 29 straipsnį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) 21 straipsnio 1, 6 dalių tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. KT111-A-S102/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-168/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė
                                                                   Gintaras Goda
                                                                   Vytautas Greičius
                                                                   Danutė Jočienė
                                                                   Gediminas Mesonis
                                                                   Vytas Milius
                                                                   Daiva Petrylaitė
                                                                   Janina Stripeikienė
                                                                   Dainius Žalimas