Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-133/2020
2020 m. lapkričio 6 d. Nr. KT190-A-S175/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-133/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja:
– Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – Statutas) 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso);
– Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, ,,nenustatytas terminas, po kurio asmuo negali būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos“.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) vado 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis inter alia Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarčiai, kuria pagrįstu ir teisėtu pripažintas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis; šiuo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalyje.
VSAT vado 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu, vadovaujantis inter alia Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į VSAT Teisės skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl inter alia pareiškėjo elgesio ne tarnybos metu, pripažinta, kad pareiškėjas, VSAT vado 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jis atleistinas iš vidaus tarnybos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi iš dalies tenkintas kitų dviejų asmenų gynėjo kasacinis skundas: panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu panaikintas minėtas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis ir, be kita ko, pareiškėjas išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu atmestas inter alia pareiškėjo skundas dėl VSAT vado 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi iš dalies tenkintas inter alia pareiškėjo apeliacinis skundas ir ja pakeista minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis inter alia dėl pareiškėjo – iš VSAT vado 2019 m. balandžio 5 d. įsakymo pašalinta nuoroda, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi nepripažino neteisėtu VSAT vado 2019 m. balandžio 17 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas atleistinu iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai, įskaitant reikalavimą grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, atmesti.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. liepos 10 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. KT185-A-S171/2020).
6. Pareiškėjo prašymas ištirti Statuto 39 straipsnio „Tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas“ 8 dalies 2 punkto atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, pagal šį ginčijamą teisinį reguliavimą sudaromos galimybės atleisti asmenį du kartus iš vidaus tarnybos: tuo atveju, kai pareigūnas jau yra atleistas iš vidaus tarnybos kitais nei pareigūno vardo pažeminimas pagrindais, jis dar kartą gali būti atleidžiamas, jeigu pripažįstama, kad pažemino pareigūno vardą.
6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi konstatuota, kad VSAT pagrįstai ir teisėtai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kartu konstatuodamas ir tai, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo, be kita ko, pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad VSAT vado 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas pakeistinas, pašalinant nuorodą, jog pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
6.2. Taigi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi iš VSAT vado 2019 m. balandžio 5 d. įsakymo pašalinus nuorodą, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu negalėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės jo nurodytu aspektu.
6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto konstitucingumo.
6.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
7. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti Statuto 9 straipsnio „Nepriekaištinga reputacija“ 2 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, „nenustatytas terminas, po kurio asmuo negali būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos“.
7.1. Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo, o ne dėl konstitucinės teisės, susijusios su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, inter alia teisės stoti į valstybės tarnybą, įgyvendinimu. Taigi ginčijamo Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.
7.2. Vadinasi, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas neprieštarauja Konstitucijai.
8. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-133/2020.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
