Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-130/2020

2020 m. lapkričio 6 d. Nr. KT189-A-S174/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-130/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai abejoja tiek, kiek pagal jį motinystės (tėvystės) pašalpai, skiriamai vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, ir tėvystės pašalpai, skiriamai tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo, buvo taikomas jų dydžio apribojimas, t. y. pagal ginčijamą teisinį reguliavimą maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) ir tėvystės pašalpai apskaičiuoti negalėjo viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui nuo jo vaiko gimimo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metai. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas jį panaikinti, taip pat panaikinti VSDFV 2016 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo minėtas Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas galioti, ir perskaičiuoti pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. priklausančią tėvystės (motinystės) pašalpą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. liepos 9 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal juos motinystės (tėvystės) pašalpai ir tėvystės pašalpai buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

6. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2018 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino, kad:

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštaravo Konstitucijai;

– Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti atostogų vaikui prižiūrėti pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštaravo Konstitucijai;

– Nuostatų 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą, neprieštaravo Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo jį paskelbus Teisės aktų registre 2018 m. sausio 24 d. ir tebegalioja.

6.1. Taigi pareiškėjas savo prašyme iš dalies abejoja, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja tie patys teisės aktai tiek, kiek Konstitucinis Teismas juos ištyrė ir įvertino 2018 m. sausio 24 d. nutarime, t. y. tiek, kiek pagal jo nurodytą teisinį reguliavimą motinystės (tėvystės) pašalpoms buvo taikomas jų dydžio apribojimas. Pareiškėjo teigimu, Konstitucinis Teismas 2018 m. sausio 24 d. nutarime netyrė jo ginčijamų nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); todėl Konstitucinis Teismas, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vientisai, darniai sistemai; nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tai konstatuoti (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2009 m. lapkričio 20 d., 2015 m. balandžio 15 d. sprendimai).

6.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, atitiktis Konstitucijai Konstitucinio Teismo jau yra ištirta ir galioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarimas.

6.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

6.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti tą pareiškėjo prašymo dalį, kuria pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal juos motinystės (tėvystės) pašalpoms buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

7. Minėta, kad pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai abejoja ir tiek, kiek pagal jį tėvystės pašalpoms, skiriamoms tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo, buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

Minėta ir tai, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui nuo jo vaiko gimimo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, o ne tėvystės pašalpa.

Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo nebuvo priimta sprendimo, kuriuo jam skiriama tėvystės pašalpa, taigi tokio, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės tuo aspektu, kuriuo jis ginčija nurodyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, t. y. tiek, kiek pagal jį tėvystės pašalpoms buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

7.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. KT116-A-S108/2020).

7.2. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tiek, kiek pagal jį tėvystės pašalpoms buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.4. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti tą pareiškėjo prašymo dalį, kuria pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal juos tėvystės pašalpoms buvo taikomas jų dydžio apribojimas.

8. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-130/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai        Elvyra Baltutytė
                                                                Gintaras Goda
                                                                Vytautas Greičius
                                                                Danutė Jočienė
                                                                Gediminas Mesonis
                                                                Vytas Milius
                                                                Daiva Petrylaitė
                                                                Janina Stripeikienė
                                                                Dainius Žalimas