Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-119/2020
2020 m. rugsėjo 3 d. Nr. KT156-A-S143/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-119/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja prašo ištirti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies (su 2017 m. birželio 6 d. pakeitimu), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pripažino nepriimtina pareiškėjos peticiją, konstatavęs, kad joje išdėstyti skundai akivaizdžiai yra nepagrįsti.
3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. birželio 26 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020).
7. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT94-A-S89/2020).
8. Pažymėtina, kad pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su galimu jos neteisėtu atleidimu iš valstybės tarnautojo pareigų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) valstybės tarnautojo ir administracijos ginčus dėl tarnautojo statuso praradimo nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija)).
Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ABTĮ 148 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
9. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, visas įstatymuose numatytas savo konstitucinių teisių ir laisvių teisinės gynybos priemones pareiškėja išnaudojo 2019 m. balandžio 10 d., kai išnagrinėjus administracinę bylą apeliacine tvarka buvo priimta ir įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, o ne tada, kai pasinaudojus tarptautine subsidiaraus pobūdžio teisinės gynybos priemone buvo priimtas EŽTT 2020 m. vasario 27 d. sprendimas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, EŽTT įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos aukštosios susitariančiosios šalys prisiėmė pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir jos protokolus (Konvencijos 19 straipsnis); EŽTT atlieka papildomą vaidmenį įgyvendinant Konvenciją ir jos protokolus; jis nepakeičia nacionalinių teismų kompetencijos ir jurisdikcijos, nėra apeliacinė ar kasacinė instancija jų sprendimų atžvilgiu.
10. Konstatuotina, kad EŽTT 2020 m. vasario 27 d. sprendimas nelaikytinas Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkte nurodytu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, todėl nevertintinas sprendžiant pareiškėjos prašymo, kuriame, kaip minėta, prašoma įvertinti Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies (su 2017 m. birželio 6 d. pakeitimu), Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, priėmimo klausimą.
11. Kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, su kuria pareiškėja sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą ir kuria buvo atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 10 d., t. y. anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.
12. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT94-A-S89/2020).
13. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-119/2020.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
