LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2020 m. liepos 31 d. Nr. KT140-S129/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-9/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas „ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kaip, Lietuvos Respublikos Seimui atleidus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš pareigų ir vyriausiam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turi būti sprendžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams;
– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, jog vyriausias pagal amžių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys gali atsisakyti eiti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[k]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą““.
2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs bylos pagal pareiškėjo administracinėje byloje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo nagrinėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo administracinėje byloje skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimą, kuriuo pareiškėjas administracinėje byloje buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (2000 m. vasario 17 d. redakcija) nuostatas.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 12 straipsnyje „VTEK pirmininko pavadavimas“, kurį ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta:
„1. Kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui. VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, mokamas VTEK pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.
2. Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys.“
Taigi pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų, iki naujo VTEK pirmininko paskyrimo VTEK pirmininko pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys.
4. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kaip, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam pagal amžių VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turėjo būti sprendžiamas VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, taip pat ar Įstatymo 12 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, jog vyriausias pagal amžių VTEK narys gali atsisakyti eiti VTEK pirmininko pareigas, neprieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta pareiga vyriausiam pagal amžių VTEK nariui eiti VTEK pirmininko pareigas, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas.
4.1. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Seimas 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 „Dėl Romo Valentukevičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“ nuo 2017 m. kovo 20 d. atleido VTEK pirmininką ir naujo VTEK pirmininko nepaskyrė. Pareiškėjo administracinėje byloje ginčijamas VTEK sprendimas buvo priimtas VTEK pirmininkaujant ne vyriausiam pagal amžių VTEK nariui, nes vyriausias pagal amžių VTEK narys, kuris pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį turėjo eiti VTEK pirmininko pareigas, atsisakė jas eiti.
Taigi, atsižvelgiant į tai ir į Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštaravo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kaip, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam pagal amžių VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turėjo būti sprendžiamas VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas, ir ar Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta pareiga vyriausiam pagal amžių VTEK nariui eiti VTEK pirmininko pareigas, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, neprieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“.
4.2. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad aspektai, kuriais pareiškėjas ginčija Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai, tarpusavyje yra susiję: nustačius pareigą vyriausiam pagal amžių VTEK nariui eiti VTEK pirmininko pareigas, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, nebuvo nustatyta, kaip, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam pagal amžių VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turėjo būti sprendžiamas VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas.
4.3. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašyme nurodo, jog tai, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nebuvo nustatyta VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo tvarka Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam pagal amžių VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, vertintina kaip Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams prieštaravusi legislatyvinė omisija, ir tai, kad, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nenumačius galimybės vyriausiam pagal amžių VTEK nariui atsisakyti eiti VTEK pirmininko pareigas, pažeidžiama jo teisė laisvai pasirinkti darbą, iš pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui abejonių kelia tai, ar vien ta aplinkybė, kad, Seimui nepaskyrus VTEK pirmininko, jo pareigas eina ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, atsižvelgiant į Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, gali būti pagrindas panaikinti VTEK sprendimą kaip priimtą nekompetentingo subjekto.
Pareiškėjas prašyme cituoja tiek oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimų vykdymu pagal savo kompetenciją, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su viešojo administravimo subjektų kompetencija. Be to, pareiškėjas prašyme nurodo ir tai, kad viešojoje erdvėje yra išsakyta nuomonė, jog ne vyriausio pagal amžių nario pirmininkavimo VTEK pripažinimas neteisėtu prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams.
4.4. Taigi iš pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui iš esmės kilo abejonių ne dėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai, o dėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje, inter alia paties pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant VTEK sprendimų teisėtumo klausimus, kuri, kaip matyti iš jo 2019 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1951-575/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-97-261/2020, yra nevienoda.
5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019), ir kad abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas (1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019); taigi įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019).
6. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. KT23-S13/2019).
7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą
Nr. 1B-9/2020 „ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kaip, Lietuvos Respublikos Seimui atleidus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš pareigų ir vyriausiam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turi būti sprendžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams;
– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, jog vyriausias pagal amžių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys gali atsisakyti eiti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[k]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą““.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
