Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-83/2020
2020 m. liepos 30 d. Nr. KT137-A-S126/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-83/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2013 m. gegužės 16 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 1, 10 punktai tiek, kiek, pasak pareiškėjos, juose draudžiamas religinių simbolių naudojimas, kaip saviraiškos priemonė, ne religiniame, o pasaulietiniame (socialinėje, komercinėje reklamoje, kitoje komunikacijoje) kontekste.
2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarime (toliau – Komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimas) konstatuota, kad pareiškėjai priklausančioje socialinio tinklo Facebook paskyroje 2015–2017 m. skleistose reklamose pareiškėja pažeidė visuomenės moralės principus, niekino Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religinius simbolius ir taip pažeidė atitinkamai Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 10 punktus. Už šių Įstatymo punktų pažeidimą pareiškėjai paskirta 1500 eurų bauda.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundas administracinėje byloje patenkintas iš dalies: panaikinta Komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimo dalis, kurioje konstatuotas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas, ir tuo pagrindu iki 1000 eurų sumažinta pareiškėjai paskirta bauda. Likusi pareiškėjos skundo dalis atmesta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. balandžio 16 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
5. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, jog šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimu panaikinta Komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimo dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taigi pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nėra priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020).
6. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijai.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
8. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.
9. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad reklama draudžiama, jeigu joje niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai.
9.1. Pažymėtina, kad pareiškėja, ginčydama Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto atitiktį Konstitucijai, nesieja savo prašymo su minėtu ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytu draudimu niekinti religinius simbolius, t. y. su tuo, kas draudžiama ginčijama nuostata. Nors pareiškėja teigia, kad ginčijama nuostata draudžiamas bet koks religinių simbolių naudojimas, ji iš esmės nesutinka su jos administracinėje byloje administracinių teismų atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nes, pasak pareiškėjos, administraciniai teismai taikė inter alia ginčijamą Įstatymo nuostatą taip, kad ja vadovaujantis juridiniam asmeniui, kuriant ir skelbiant tiek komercinę, tiek socialinę reklamą, draudžiama naudoti religinius simbolius, kaip meninės raiškos priemonę, ne religiniame kontekste.
9.2. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos skleistose reklamose religiniai simboliai vaizduojami paniekinamai.
9.3. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą draudžiamas tik toks religinių simbolių naudojimas, kuriuo niekinami religiniai simboliai.
9.4. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja, nesutikdama su dėl jos administracinėje byloje priimtais teismų sprendimais ir abejodama jų pagrįstumu, kelia Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto aiškinimo ir taikymo teismuose klausimus, konkrečiai – kaip turi būti suprantamas inter alia religinių simbolių niekinimas.
10. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT57-A-S52/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/20209).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2020, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT96-A-S91/2020, 2020 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. KT130-A-S121/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus nežinybingi Konstituciniam Teismui.
11. Vadinasi, pagal Konstituciją ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.
12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto atitiktį Konstitucijai.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-83/2020.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
