LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 M. GRUODŽIO 23 D. NUTARIMO NR. 1407 „DĖL VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ ATSTOVAVIMO ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESUOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMĄ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ“ 2.6 PAPUNKČIO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO
2020 m. liepos 17 d. Nr. KT128-S119/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-8/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“ 2.6 punktas (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.
2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimto įsakymo, kuriuo bankroto administratoriams paskirtos drausminės nuobaudos už Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ patvirtintame Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse (toliau – ir Elgesio kodeksas) įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimus, nustatytus atlikus jų veiklos patikrinimą.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. balandžio 16 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. liepos 10 d. sprendimai).
4. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“ (toliau – Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas) 2.6 papunktis, kuriuo Finansų ministerija buvo įgaliota patvirtinti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą, neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.
Iš prašymo matyti, kad pareiškėjo abejonė dėl Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), 2.6 papunkčio atitikties Konstitucijai grindžiama tuo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu Vyriausybė finansų ministrui suteikė ĮBĮ numatytais aspektais neapibrėžtus įgaliojimus reguliuoti bankroto administratorių veiklą ir sudarė sąlygas taikyti atsakomybę vien už etikos normų pažeidimą, nes IBĮ nebuvo įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga laikytis profesinės etikos ir nebuvo pavesta Vyriausybei ar Finansų ministerijai nustatyti profesinės etikos normų, kurios būtų pagrindas už jų nesilaikymą taikyti atsakomybę.
4.1. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad pagal ĮBĮ:
– bankroto administratorius (fizinis asmuo) privalėjo inter alia būti nepriekaištingos reputacijos, taip pat laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 13 dalies 1, 2 punktai); šie reikalavimai taip pat buvo taikomi bankroto administratoriaus (juridinio asmens) darbuotojams ir vadovui, turintiems teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 14 dalis); nepriekaištingos reputacijos reikalavimas buvo nustatytas ir juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas (112 straipsnio (2014 m. kovo 27 d. redakcija) 4, 5 dalys);
– fizinis asmuo negalėjo būti laikomas atitinkančiu bankroto administratoriams nustatytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, jeigu jis inter alia buvo atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla arba nuo teisės teikti įmonių bankroto arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas netekimo nepraėjo treji metai (112 straipsnio (2014 m. kovo 27 d. redakcija) 3 dalies 2 punktas);
– bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas turėjo būti panaikinamas, kai inter alia asmuo, kuriam išduotas šis pažymėjimas, nebeatitinka nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (115 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 5 dalies 4 punktas);
– bankroto administratorių veiklos priežiūrą buvo pavesta atlikti Vyriausybės įgaliotai institucijai (11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 12 dalis), kuri Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galėjo skirti nuobaudas už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą (117 straipsnio (2018 m. spalio 25 d. redakcija) 1 dalis).
4.2. Pažymėtina, jog prašyme nurodytos ir (arba) pacituotos kai kurios ĮBĮ nuostatos, t. y. 11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 12 dalis, 112 straipsnio (2014 m. kovo 27 d. redakcija) 3 dalies 2 punktas, 117 straipsnio (2018 m. spalio 25 d. redakcija) 1 dalis, bet neatsižvelgta į prašyme nepaminėtas ĮBĮ 11 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 13 dalies 1, 2 punktų, 14 dalies, 112 straipsnio (2014 m. kovo 27 d. redakcija) 4, 5 dalių, 115 straipsnio (2014 m. spalio 14 d. redakcija) 5 dalies 4 punkto nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad, sistemiškai vertinant visas šias ĮBĮ nuostatas, iš prašymo neaišku:
– kodėl, pareiškėjo nuomone, bankroto administratoriui taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, aiškinamas kartu su ĮBĮ įtvirtintu reikalavimu laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, nereiškia bankroto administratoriaus pareigos laikytis profesinės etikos normų ir nesuponuoja atsakomybės bankroto administratoriams taikymo už tokių normų pažeidimus;
– kodėl Vyriausybė, kurios įgaliotai institucijai pagal ĮBĮ pavesta vykdyti bankroto administratorių veiklos priežiūrą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skirti nuobaudas už šioje veikloje nustatytus pažeidimus, neturėjo teisės įgalioti Finansų ministerijos patvirtinti Elgesio kodeksą kaip bankroto administratoriaus atsakomybės už jame įtvirtintų profesinės etikos normų pažeidimus taikymo pagrindą.
5. Taigi pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo 2.6 papunktyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo, vadovaujantis IBĮ nuostatomis, Finansų ministerija buvo įgaliota patvirtinti Elgesio kodeksą, atitikties teisės aktų hierarchijos imperatyvui, taigi ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
6. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.
7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui.
8. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pareiškėjui grąžinti prašymą ištirti Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo 2.6 papunkčio atitiktį Konstitucijai.
9. Pažymėtina, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą Nr. 1B-8/2020 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“ 2.6 punktas (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
