Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-85/2020
2020 m. liepos 15 d. Nr. KT124-A-S115/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji prašo ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose;
– Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 8, 9 dalių nuostatoms neprieštaravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms;
– Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštaravo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos);
– Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principams, Valstybinio socialinio draudimo įstatymui (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės) 113 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, o įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai.
Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti teismo sprendimo dėl individualios įmonės [duomenys neskelbiami] prekybos centro (toliau – Įmonė) pripažinimo pabaigusia veiklą ir jos išregistravimo vykdymą.
2. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą, be kita ko, patikslinti kreditorės Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Marijampolės AVMI) finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 20 d. ir 2007 m. gegužės 16 d. galutinėmis ir neskundžiamomis nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus, paduotus per CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo dėl kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) finansinio reikalavimo patikslinimo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patikslinti kreditorių Marijampolės AVMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinius reikalavimus bankrutavusios Įmonės bankroto byloje, kadangi, jos vertinimu, šioje bankroto byloje teismai savo sprendimais netinkamai nustatė mokesčių ir socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties termino pradžią. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi nutraukė procesą pagal pareiškėjos prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be kita ko, minėtomis Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Išnagrinėjęs pareiškėjos kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, pripažinęs, kad, pareiškėjai pareiškus pakartotinį reikalavimą dėl kreditorių Marijampolės AVMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo, grindžiamą priverstinio išieškojimo senaties termino suėjimu, ir nenurodžius jokių aplinkybių, kurios teismo galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis (atsiradusiomis) aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas tikslinti šiuos reikalavimus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo reikalavimo tapatumą jau anksčiau išnagrinėtam reikalavimui dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo ir pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. balandžio 17 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.
5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT32-A-S29/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT53-A-S48/2020, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT91-A-S86/2020).
5.2. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji savo konstitucinių teisių pažeidimą ginčijamu aspektu sieja su minėtomis Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Pažymėtina, kad šios nutartys buvo priimtos ne pareiškėjos ginčijamos CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos), o kitų CPK nuostatų, kurių atitikties Konstitucijai pareiškėja neginčija, pagrindu.
Taigi sprendimo ginčijamos CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) pagrindu nėra priimta.
5.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai.
6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
7. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies tiek, kiek jos nurodyta, ir Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija).
7.1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad, pareiškėjos nuomone, jos konstitucinių teisių gynybos priemonės galutinai buvo išnaudotos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos kasacinį skundą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį, pripažinęs, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo pareiškėjos reikalavimo tapatumą jau anksčiau išnagrinėtam reikalavimui dėl kreditorių Marijampolės AVMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo ir pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
7.2. Pažymėtina, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte inter alia nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytą CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą, minėtoje 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
7.3. Kaip minėta, pareiškėjos reikalavimas dėl kreditorių Marijampolės AVMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų patikslinimo, grindžiamas netinkamu priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu vadovaujantis pareiškėjos ginčijamu teisiniu reguliavimu, išspręstas, be kita ko, Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d., 2007 m. gegužės 16 d. nutartimis, taip pat Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi.
Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinės ir neskundžiamos nutartys pagal pareiškėjos kasacinius skundus dėl jos galimai pažeistų konstitucinių teisių gynimo priimtos ir įsiteisėjo 2007 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d., t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, kurioje pareiškėjos šioje byloje pareikštas reikalavimas pripažintas tapačiu reikalavimu CPK 293 straipsnio 3 punkto požiūriu, o ne spręsta dėl pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo, nelaikytina Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkte nurodytu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, todėl sprendžiant šios prašymo dalies priėmimo klausimą ji nevertintina.
7.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT34-A-S31/2020, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT94-A-S89/2020).
7.5.Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.
8. Pareiškėja prašo ištirti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 8, 9 dalių nuostatoms.
8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT20-A-S20/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT57-A-S52/2020, 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. KT111-A-S103/2020).
8.2. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.
9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek pareiškėjos nurodyta, ir Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies ir VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto tiek, kiek pareiškėjos nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui.
11. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti jame nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjos prašymo sustabdyti teismo sprendimo dėl Įmonės pripažinimo pabaigusia veiklą ir jos išregistravimo vykdymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2020.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
