LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 3 DALIES 3 PUNKTO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO
2020 m. liepos 14 d. Nr. KT120-S111/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-11/2020.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti, „ar Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1733 redakcija, TAR, 2015, Nr. 2015-08128), kuriuo sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas šio įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, nenustačius objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymo patvirtinimo metu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintam valdžių padalijimo principui“.
2. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punkto tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Konstitucijai pateiktas pakartotinai po to, kai Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. KT112-S104/2020 „Dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai grąžinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas), kuriuo Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-6/2020 buvo grąžintas dėl to, kad jį pasirašiusių Seimo narių parašų patvirtinimo data buvo ankstesnė už šio prašymo surašymo datą, taip pat dėl to, kad jame nebuvo suformuluota aiški pareiškėjos teisinė pozicija dėl Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punkto atitikties Konstitucijai ir nebuvo aišku, kodėl pareiškėja ginčijamo teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtintas vienas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDFB) rezervo rizikos valdymo dalies lėšų naudojimo atvejų, nesieja su to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyti sveikatos apsaugos ministro įgaliojimai naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas, t. y. prašymas neatitiko Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Pažymėtina, kad, šalinant Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendime nurodytus trūkumus, pakartotinai pateiktame prašyme patikslinta, kokios teisinės pozicijos laikomasi dėl Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punkto atitikties Konstitucijai. Pareiškėjos nuomone, Konstitucijai prieštarauja tai, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas šio įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, nenustačius objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – PSDFB rodiklių patvirtinimo įstatymas) priėmimo metu. Išskyrus šį patikslinimą, pakartotinai pateiktas prašymas pagal turinį yra tapatus prašymui, dėl kurio priimtas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas.
4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai; prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2020 m. kovo 19 d. sprendimai); tokiu atveju nebūtų sudaryta sąlygų suinteresuotam asmeniui pateikti savo argumentus, kodėl pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai laikytinos nepagrįstomis (2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. birželio 26 d. sprendimai).
5. Kaip matyti iš prašymo, pareiškėja, ginčydama Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšų naudojimo atvejų, nesieja jo su šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyti sveikatos apsaugos ministro įgaliojimai naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas. Taigi, pareiškėjos nuomone, sveikatos apsaugos ministrui pagal Konstituciją apskritai gali būti suteikti įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas. Vadinasi, pareiškėja kvestionuoja ne tai, kad sveikatos apsaugos ministras pagal Konstituciją apskritai neturi įgaliojimų priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas, o tai, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, kaip antai gaivalinė nelaimė, epidemijos, ekonomikos krizė, kurioms esant sveikatos apsaugos ministrui galėtų būti suteikti tokie įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apskritai nekvestionuoja sveikatos apsaugos ministro įgaliojimų priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas, konstatuotina, kad iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl vien dėl to, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustatytos minėtos objektyvios aplinkybės, yra pažeidžiamas būtent konstitucinis valdžių padalijimo principas.
Paminėtina, jog pareiškėja savo prašyme nurodo, kad Sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidos savo esme yra einamosios PSDFB išlaidos, kurių sumas kiekvienais kalendoriniais metais patvirtinti, priimant PSDFB rodiklių patvirtinimo įstatymą ir detalizuojant jas pagal PSDFB išlaidų straipsnius (esant poreikiui, PSDFB koreguojant), yra tik Seimo kompetencija, kuri negali būti paneigta ir perduota vykdomajai valdžiai, nes būtų paneigtas konstitucinis valdžių padalijimo principas. Šie teiginiai būtų tinkami argumentuoti teisinei pozicijai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punktas prieštarauja Konstitucijai tuo aspektu, kad sveikatos apsaugos ministrui apskritai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas. Kitaip tariant, prašyme pateikti argumentai yra skirti priešingai nei pareiškėjos pasirinktoji pozicijai pagrįsti.
6. Vadinasi, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejonę dėl Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punkto tiek, kiek jame sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas šio įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, nenustačius objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti atitinkamų metų PSDFB rodiklių patvirtinimo įstatymo patvirtinimo metu, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam valdžių padalijimo principui.
7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos Seimo narių grupės pateiktas prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.
8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui.
9. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pareiškėjai grąžinti prašymą ištirti Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija) 3 dalies 3 punkto tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Konstitucijai.
10. Pažymėtina, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-11/2020 ištirti, „ar Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1733 redakcija, TAR, 2015, Nr. 2015-08128), kuriuo sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą naudoti PSDFB rezervo rizikos valdymo dalies lėšas šio įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, nenustačius objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymo patvirtinimo metu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintam valdžių padalijimo principui“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
