Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamo tyrimo ribų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarimas

DĖL SEIMO LAIKINAJAI TYRIMO KOMISIJAI PAVEDAMO TYRIMO RIBŲ

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ (su visais pakeitimais) prieštarauja Konstitucijos 67, 76 straipsniams, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. Šiems konstituciniams principams prieštaraujančiu pripažintas ir Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje, be kita ko, jos 67, 76 straipsniuose, yra įtvirtinti Seimo įgaliojimai, paisant, be kita ko, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, nustatyti savo struktūrinius padalinius, inter alia sudaryti Seimo laikinąsias tyrimo komisijas ir suformuluoti jų uždavinius.

Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo; Seimas iš esmės gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, skirtas kuo įvairiausiems valstybėje ir visuomenėje vykstantiems procesams ištirti. Tačiau, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucija, be kita ko, joje įtvirtintas atsakingo valdymo principas, suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą, kuriuo Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti; Konstitucijos nuostatos suponuoja galimybę įstatymu nustatyti plačius Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus, bet kartu įtvirtina tam tikras Seimo laikinųjų tyrimo komisijų tiriamos veiklos ribas, kurių įstatymais ar kitais teisės aktais negalima praplėsti. Konstitucinis Teismas taip pat priminė, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai gali atsirasti tik iš Seimo, kaip Tautos atstovybės, akto – Seimo valios pareiškimo, o ne iš kokio nors Seimo struktūrinio padalinio ar kokios nors Seimo narių grupės valios ar ketinimo pareiškimo. Dėl to tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir kt., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti, taigi ir joks Seimo struktūrinis padalinys, jokia Seimo narių grupė.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tik pakankamai apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti, t. y. turi būti nustatyti tokie Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždaviniai, būtini šiam klausimui ištirti, iš kurių būtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, be kita ko, kokią (kokios srities) informaciją apie kokius (kokios srities) valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus ir kokias (kokios srities) problemas Seimui būtina surinkti. Taigi pagal Konstituciją Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

Konstitucinis Teismas, įvertinęs Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo (toliau – Komisija) buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos Komisijai buvo pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais vykusius šalies politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais tuo laikotarpiu. Todėl taip suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai vertintini kaip neįmanomi ištirti; iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog iš Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu patvirtintos Komisijos išvados 8 punkto matyti, kad Komisija pati nustatė atliekamo parlamentinio tyrimo objektą, t. y. tris 2013–2014, 2017, 2018 metais vykusius epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Generalinės prokuratūros veikla, Seimo narių grupės prašymo ištirti Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų konstitucingumą pateikimu Konstituciniam Teismui.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 67, 76 straipsnių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų pakankamai apibrėžti Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamą ištirti valstybinės reikšmės klausimą, nustatyti tokius Seimo laikinosios tyrimo komisijos būtinus šiam klausimui ištirti uždavinius, iš kurių būtų aiškios komisijos tiriamos veiklos ribos, nenustatyti tokių valstybinės reikšmės klausimui būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti, taip pat nesudaryti prielaidų komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas, t. y. perimti Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti. Remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas kaip prieštaraujančią Konstitucijai įvertino ir 4 straipsnio 1 dalį (su 2018 m. gruodžio 13 d. pakeitimu), pagal kurią Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos buvo dar labiau išplėstos – nustatytas ilgesnis, 2008–2018 metų, tiriamasis laikotarpis.

Tai konstatavus ir atsižvelgus į tai, kad Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalies (su 2018 m. gruodžio 13 d. pakeitimu) nuostatos skirtos šio nutarimo 1 straipsnyje nustatytam pavedimui Komisijai atlikti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą detalizuoti, padaryta išvada, jog ir Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 1 straipsnyje nustatytas Seimo pavedimas Komisijai vertintinas kaip nepakankamai apibrėžtas, neįmanomas atlikti ir sudarantis prielaidas Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus. Todėl konstatuotas Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 1 straipsnio prieštaravimas Konstitucijai.

Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir visos kitos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo (su visais pakeitimais) nuostatos, skirtos pagal šio nutarimo 1 straipsnį sudarytai Komisijai nustatytam Seimo pavedimui detalizuoti, t. y. nuostatos, kuriose nustatyti reikalavimai Komisijos sudėčiai, nustatyta Komisijos sudėtis, nurodytas Komisijos pirmininkas, nustatytas pavedimas Komisijai pateikti pasiūlymus dėl parlamentinio tyrimo metu paaiškėjusių problemų sprendimo, nustatytas terminas, iki kurio Komisija turėjo atlikti jai pavestą tyrimą ir pateikti išvadą.

Konstitucinis Teismas, priminęs, kad jis vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, pažymėjo, kad pagal Konstituciją jis privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tokie Konstitucinio Teismo konstituciniai įgaliojimai yra neatskiriami nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Todėl nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, prielaidas kurį priimti sudarė pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti, o jeigu jis nekonstatuotų, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pritarta Komisijos išvadai. Šios išvados 1 punkte nurodytas Komisijos įgaliojimų pagrindas – Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas (su visais pakeitimais). Taigi Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas (su visais pakeitimais), kuriuo sudaryta Komisija ir nustatytas Seimo pavedimas jai atlikti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą, sudarė prielaidas Komisijai priimti išvadą, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu.

Atsižvelgęs į tai, kad Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas (su visais pakeitimais) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, vertintinas kaip nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), taip pat su iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančiu reikalavimu valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.