Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-49/2019

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. KT79-A-S64/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-49/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai kai kurias Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu, nuostatas, be to, pripažinti neteisėtais ir panaikinti prašymo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytus teismų sprendimus, įpareigoti atnaujinti prašymo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodytą ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka.

2. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2017 m. birželio 15 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą dėl jame ir jo prieduose nurodytų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, konstatavęs, kad šio skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Panevėžio apygardos teismo kompetencijai.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 13 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

4.1. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta vertinti kitų institucijų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės) priimtų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams (2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT61-A-S47/2019), taip pat peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. KT27-A-S16/2019 ir Nr. KT28-A-S17/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT51-A-S38/2019); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT51-A-S38/2019, 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. KT53-A-S39/2019). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

4.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT62-A-S48/2019).

5. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis prašo ištirti, ar Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnis, Probacijos įstatymo 11 straipsnis, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 8 dalis, Civilinio kodekso 6.725 straipsnio 1 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus (407–417 straipsnių) pripažinimas netekusiais galios neprieštarauja Konstitucijai.

6. Pareiškėjo ginčijamos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies pagrindu Panevėžio apygardos teismo pirmininkas minėtu raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

6.1. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo pripažinti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau savo poziciją iš esmės grindžia ne ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai teisiniu vertinimu, bet kitokiais teiginiais, kaip antai tokiais: ,,teismuose piktnaudžiaujama Viešojo administravimo įstatymo netinkamu taikymu“, ,,bet kuris kreipimasis į tyrimo instituciją, o jai atsisakius vykdyti pateikta, privalo turėti teismo nutartį“.

Taigi tiek iš prašyme nurodytų atskirų teiginių, tiek iš prašymo visumos matyti, kad prašymas ištirti minėtos nuostatos konstitucingumą yra grindžiamas ne teisiniais, o kitokiais motyvais.

6.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

7. Pažymėtina, kad kitų pareiškėjo ginčijamų įstatymų nuostatų (Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio, Probacijos įstatymo 11 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Civilinio kodekso 6.725 straipsnio 1 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus (407–417 straipsnių) pripažinimo netekusiais galios) pagrindu nebuvo priimti nei Panevėžio apygardos teismo pirmininko minėtas sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, nei pareiškėjo prašymo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyti teismų sprendimai, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą.

7.1. Minėta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

7.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai kitas nurodytas įstatymų nuostatas.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai minėto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatas, be to, pripažinti neteisėtais ir panaikinti prašymo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytus teismų sprendimus, įpareigoti atnaujinti prašymo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodytą ikiteisminį tyrimą.

8.1. Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų vertinti kitų institucijų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės) priimtų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų, spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.2. Vadinasi, pareiškėjo prašymas pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai minėto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatas, taip pat prašymas pripažinti neteisėtais ir panaikinti teismų sprendimus bei įpareigoti atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą pripažinti teisės aktų nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat prašymą pripažinti neteisėtais ir panaikinti teismų sprendimus bei įpareigoti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindo svarstyti ir kitų pareiškėjo prašymų – atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą ir nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-49/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas