Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-37/2019
2019 m. gruodžio 18 d. Nr. KT75-A-S61/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-37/2019.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjui paskyrė kardomąją priemonę suėmimą. Minėto teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko galioti.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 7 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.
5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas); nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. KT57-A-S43/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019).
6. Pareiškėjo prašymas ištirti BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto atitiktį Konstitucijai grindžiamas tuo, kad, pareiškėjo nuomone, teisėjas negalėjo spręsti kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimo, nes tame pačiame ikiteisminiame tyrime anksčiau pareiškėjui buvo paskyręs kardomąją priemonę suėmimą. Pasak pareiškėjo, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai draudžiama tam pačiam teisėjui dalyvauti procese, jeigu jis yra sprendęs suėmimo pratęsimo klausimą.
7. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ir teisėjo, pratęsusio pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą, nušalinimo. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis nesutinka su Kauno apygardos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas tame pačiame ikiteisminiame tyrime jau anksčiau yra sprendęs dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo, nėra kliūtis šį klausimą tame pačiame ikiteisminiame tyrime spręsti dar kartą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas neatsižvelgia į tai, jog BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas atsietai nuo BPK 127 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo, paskyrusio kardomąją priemonę suėmimą, įgaliojimai pratęsti šios kardomosios priemonės terminą.
8. Taigi pareiškėjas ginčija ne BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, bet kelia teisės taikymo ir aiškinimo klausimus dėl teisinio reguliavimo, susijusio su teisėjo nušalinimu vykdant BPK nustatytus įgaliojimus spręsti dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo.
9. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelia ginčijamo BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo klausimą, jo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-37/2019.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
