Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-19/2019

2019 m. gruodžio 11 d. Nr. KT64-A-S50/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-19/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos, atstovaujamos advokato, prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja:

– Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 346 straipsnis tiek, kiek jame „kasacijos pagrindu nenumatoma prieštaringa žemesnės instancijos teismų praktika (nesant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atitinkamu ginčijamu teisės klausimu)“;

– Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnis (2016 m. birželio 2 d. redakcija) tiek, kiek juo „įtvirtinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją neuždraudžiamas contra legem teisės aiškinimas ir neapribojamas tokį aiškinimą įtvirtinančių precedentų saistantis pobūdis žemesnės instancijos teismams“;

– Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) tiek, kiek jis „neįtvirtina nuostatų, šalinančių prielaidas įstatymais nereglamentuotą ryšį tarp asmenų kvalifikuoti kaip šeimos santykius prieš bent vieno iš šių asmenų valią bei remiantis vien tik išoriniais atributais ir / arba tik vieno iš šių asmenų išreikšta pozicija“.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu konstatavo, kad bylos šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl įstatymų nustatyta tvarka neregistruotą gyvenamąjį namą pripažino bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir jį padalijo. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinio skundo netenkino ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. spalio 8 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

4.1. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2015 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimai); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas); įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas), taigi šiuos klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (inter alia 2007 m. rugsėjo 6 d., 2014 m. birželio 17 d. sprendimai); nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2015 m. sausio 15 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai).

4.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimtas toks sprendimas (2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019).

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti inter alia CPK 346 straipsnio tiek, kiek jame „kasacijos pagrindu nenumatoma prieštaringa žemesnės instancijos teismų praktika (nesant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atitinkamu ginčijamu teisės klausimu)“, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjos teigimu, būtent dėl to, kad CPK 346 straipsnyje, kuriuo reglamentuojami įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, nenumatyta jos nurodyto pagrindo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti jos kasacinį skundą.

Pareiškėja savo abejones dėl šios CPK nuostatos atitikties Konstitucijai grindžia inter alia nurodydama nevienodą apeliacinės instancijos teismų praktiką jai aktualiu aspektu, t. y. dėl viešame registre neregistruoto nekilnojamojo turto padalijimo, ir savo prašyme, be kita ko, mini Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą (priimtą civilinėje byloje Nr. [duomenys neskelbiami]), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį (priimtą civilinėje byloje Nr. [duomenys neskelbiami]), kuriuose nuspręsta, kad neregistruotas nekilnojamasis turtas nedalytinas, t. y. priešingai, nei nuspręsta pareiškėjos byloje priimtuose Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje. Iš pareiškėjos prašyme pateiktų argumentų matyti, kad, jos nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu nėra.

5.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja savo prašyme neatsižvelgia į tai, kad jos minimas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. [duomenys neskelbiami]) yra panaikintas. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, remiantis ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. [duomenys neskelbiami]), pažymėta, kad „vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės“.

5.2. Konstatuotina, kad pareiškėja, grįsdama savo abejones dėl CPK 346 straipsnio, kuriuo reglamentuojami įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, atitikties Konstitucijai tiek, kiek nurodyta, remiasi tikrovės neatitinkančiais argumentais – teigia, kad jai aktualiu aspektu, t. y. dėl viešame registre neregistruoto nekilnojamojo turto padalijimo, apeliacinės instancijos teismų praktika yra nevienoda, o kasacinio teismo praktikos minėtu aspektu nėra, nors iš tiesų egzistuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią vien tai, kad prašomas padalyti nekilnojamojo turto objektas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis tokį daiktą padalyti.

5.3. Tai konstatavus, darytina išvada, kad CPK 346 straipsnio pagrindu priimtu sprendimu negalėjo būti pažeistos pareiškėjos teisės jos nurodytu aspektu.

5.4. Minėta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

5.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 346 straipsnis tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijai.

5.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti inter alia Teismų įstatymo 23 straipsnio (2016 m. birželio 2 d. redakcija) tiek, kiek juo „įtvirtinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją neuždraudžiamas contra legem teisės aiškinimas ir neapribojamas tokį aiškinimą įtvirtinančių precedentų saistantis pobūdis žemesnės instancijos teismams“, atitiktį Konstitucijai.

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad, jos nuomone, teismai, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 6.969 straipsnį, kuriuo reglamentuojama jungtinės veiklos sutarties samprata, aiškina ir taiko praktikoje kitaip, nei, pasak pareiškėjos, ketino nustatyti įstatymų leidėjas. Pareiškėjos manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasirinkta minėtos CK 6.969 straipsnio, inter alia jo 4 dalies, nuostatų interpretacija prieštarauja teisei.

Taigi iš esmės pareiškėja kelia teismų praktikoje suformuoto CK 6.969 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimą, nors šio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai neginčija.

6.1. Teismų įstatymo 23 straipsnyje (2016 m. birželio 2 d. redakcija), kurio atitiktį Konstitucijai nurodytu aspektu ginčija pareiškėja, reglamentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija.

6.2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje nebuvo sprendžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos klausimai ir nurodytas Teismų įstatymo 23 straipsnis (2016 m. birželio 2 d. redakcija) nebuvo pagrindu priimant minėtus teismų sprendimus.

Taigi pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės.

6.3. Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo galėjo būti pažeistos asmens konstitucinės teisės ar laisvės.

6.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teismų įstatymo 23 straipsnio (2016 m. birželio 2 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

7. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti inter alia CK tiek, kiek jis „neįtvirtina nuostatų, šalinančių prielaidas įstatymais nereglamentuotą ryšį tarp asmenų kvalifikuoti kaip šeimos santykius prieš bent vieno iš šių asmenų valią bei remiantis vien tik išoriniais atributais ir / arba tik vieno iš šių asmenų išreikšta pozicija“, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Minėta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu konstatavo, kad bylos šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl įstatymų nustatyta tvarka neregistruotą gyvenamąjį namą pripažino bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir jį padalijo; Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėta ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, inter alia pažymėjęs, kad pateikto kasacinio skundo argumentai yra susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nepagrindžiant teisinio pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

7.2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad nors ji ginčija CK atitiktį Konstitucijai dėl to, kad jame, priėmus Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriame inter alia atskleista konstitucinė šeimos samprata, nėra įtvirtinta aiški šeimos sąvoka, iš tiesų ji nesutinka su teismų sprendimuose (Marijampolės apylinkės teismo 2018 m gruodžio 18 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y. tuo, kad juose buvo konstatuota, jog bylos šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir kad tai buvo pagrindu pripažinti, jog dalytinas turtas įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pasak pareiškėjos, teismai, priimdami minėtus sprendimus, taikė „su Konstitucinio Teismo suformuluotu oficialiu Konstitucijos aiškinimu nederančias taisykles“.

Taigi pareiškėja kelia Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nuostatų, taip pat, kaip minėta, CK 6.969 straipsnio, kuriuo reglamentuojama jungtinės veiklos sutarties samprata, taikymo praktikoje ir teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo klausimą.

7.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami (2010 m. gegužės 13 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai).

7.4. Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas, taigi teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai; prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.5. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą Konstituciniame Teisme.

9. Šio sprendimo kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjams atstovaujantiems advokatams turėtų būti žinoma kasacinio teismo formuojama praktika ir jų, kaip įgaliotų asmenų, pasirašyti prašymai neturėtų būti grindžiami šio teismo panaikintais žemesnės instancijos teismų sprendimais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-19/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas