Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-41/2019 GRĄŽINIMO
2019 m. gruodžio 11 d. Nr. KT63-A-S49/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-41/2019.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis „Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas“ ir 45 straipsnis „Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka“.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 9 d. nutartimis atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl šio teismo teisėjų nušalinimo, taip pat 2019 m. spalio 23 d. nutartimi atmestas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nušalinti teisėją.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 11 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
6. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019).
7. Taigi pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės.
8. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl teisėjų nušalinimo nagrinėjant pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priimtinumo klausimą ir administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, išsprendus teisėjų nušalinimo klausimą, šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal pareiškėjo atskirąjį skundą sprendžiama dėl jo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimtinumo ir pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjama administracinė byla.
Taigi šiuo metu nėra priimti procesą dėl pareiškėjo skundų užbaigiantys galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai, kuriais nebūtų apgintos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.
9. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių.
10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pareiškėjui pašalinus nurodytus trūkumus, Konstituciniam Teismui teikiamas prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi atitikti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-41/2019.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
