Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-30/2019

2019 m. lapkričio 28 d. Nr. KT57-A-S43/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-30/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 3 dalies nuostatos „Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui.

2. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pareiškėją dėl dalies nusikalstamų veikų išteisino, dėl dalies kitų baudžiamąją bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, 2019 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį su pakeitimais.

2019 m. liepos 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl teisėjos nušalinimo nuo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nagrinėjimo, kadangi ši teisėja dalyvavo atrankos kolegijoje sprendžiant prokuroro kasacinio skundo priėmimo klausimą. 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. 2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė atnaujinti baudžiamąją bylą.

Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, kuria atsisakyta nušalinti teisėją nuo pareiškėjo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nagrinėjimo.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. spalio 29 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2011 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimai, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019).

5. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasak pareiškėjo, taikė analogiją, t. y. BPK 372 straipsnio 3 dalies nuostatą „Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą“ taikė spręsdamas klausimą dėl teisėjos nušalinimo nuo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nagrinėjimo. Pareiškėjo nuomone, ši BPK nuostata prieštarauja Konstitucijai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ją pritaikydamas, pažeidė pareiškėjo konstitucines teises.

6. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje sprendė klausimą ne dėl BPK 372 straipsnio 3 dalyje numatytos teisėjo, dalyvavusio atrankos kolegijoje sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, galimybės nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą, o dėl teisėjo, dalyvavusio minėtoje atrankos kolegijoje, nušalinimo nuo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nagrinėjimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis nesutinka ne tik su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. teisėjos dalyvavimas atrankos kolegijoje sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, nesuteikia pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, bet ir su tuo, kad ginčijama BPK 372 straipsnio 3 dalies nuostata, kaip nurodė pareiškėjas, buvo taikoma pagal analogiją nagrinėjant tokį pareiškimą. Taigi pareiškėjas ginčija ne BPK 372 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, o tariamą jo taikymą pagal analogiją, t. y. kelia teisės taikymo klausimą.

Pažymėtina, kad teisėjų nušalinimo pagrindai reglamentuojami BPK 58 straipsnyje, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija.

7. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų, juos sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2011 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. birželio 17 d. sprendimai, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019).

8. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti BPK 372 straipsnio 3 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-30/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas