Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-10/2019
2019 m. spalio 30 d. Nr. KT40-A-S29/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-10/2019.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos teismų sprendimus: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį.
Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar jam nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio (2016 m. kovo 17 d. redakcija) 7 dalį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs ANK 209 straipsnio 7 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, jam paskirta bauda ir jo neteisėtai gabentų prekių bei transporto priemonės konfiskavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėjui praleidus apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs svarbių priežasčių atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį paliko galioti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 9 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
6. Taigi pagal Konstituciją asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl visų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, o tik dėl tų, kurie nurodyti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.
7. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų. Prašymai ištirti, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, peržiūrėti teismų išnagrinėtas bylas ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (2019 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. KT27-A-S16/2019 ir Nr. KT28-A-S17/2019, 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019).
8. Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti ir (ar) pakeisti dėl jo priimtus Vilniaus regiono apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus.
9. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.
10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
11. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimas pagal ANK 209 straipsnio (2016 m. kovo 17 d. redakcija) 7 dalį.
11.1. Kaip minėta, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes pareiškėjas praleido ANK nustatytą minėto nutarimo apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs svarbių priežasčių atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį paliko galioti nepakeistą. Pažymėtina, kad pagal ANK 656 straipsnio 5 dalį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
11.2. Taigi, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, neišnaudojo visų ANK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasis ANK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.
12. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019).
13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ANK 209 straipsnio (2016 m. kovo 17 d. redakcija) 7 dalies atitiktį Konstitucijai.
14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-10/2019.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
