Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-2/2019
2019 m. spalio 17 d. Nr. KT34-A-S23/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-2/2019.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jos įstaigų sprendimų, kuriais spręstas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo klausimas, panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas.
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 2 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
6. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.
7. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priėmimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai; pagal šio įstatymo 148 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 4 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nebegali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
8. Minėta, kad pareiškėjo skundas dėl Vidaus reikalų ministerijos ar jos įstaigų sprendimų, kuriais spręstas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo klausimas, panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas.
Iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėjas per nurodytą terminą neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nesikreipė dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.
Paminėtina ir tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl jo galimai pažeistų teisių į lygiavertį pensinį aprūpinimą. Ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi palikta nepakeista, konstatavus, kad pareiškėjo keliamas klausimas administraciniams teismams yra nežinybingas. Atsižvelgiant į tai, jos nevertintinos pareiškėjo prašymo Konstituciniam Teismui priėmimo kontekste.
9. Vadinasi, pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasis šiame įstatyme nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jų išnaudoti.
10. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą.
Kartu pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo nebegali pasinaudoti visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę apskųsti teismo sprendimą, sprendimas grąžinti pareiškėjui prašymą būtų savitikslis ir beprasmis.
Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą tik tais atvejais, kai Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę apskųsti teismo sprendimą, bet dar gali jas išnaudoti, prašymas grąžinamas pareiškėjui.
11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, pareiškėjas pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai.
12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (69 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-2/2019.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
