Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-3/2019

2019 m. spalio 16 d. Nr. KT32-A-S21/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos prašymas ištirti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija), 24 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas. Šiuo sprendimu iš dalies patenkintas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymas (toliau – Įsakymas) ir tarp pareiškėjos bei NŽT sudarytas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriais pareiškėjai išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu taip pat panaikinti pareiškėjai išduoti statybą valstybinėje žemėje leidžiantys dokumentai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria Įsakymas ir Susitarimas pripažinti negaliojančiais, o kai kurie pareiškėjai išduoti statybą valstybinėje žemėje leidžiantys dokumentai panaikinti, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 2 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d.

6.1. Pažymėtina ir tai, kad teisinio reguliavimo srityje galioja visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas lex retro non agit, t. y. teisės aktas galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais, tai svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (inter alia 1998 m. kovo 25 d. sprendimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas).

6.2. Vadinasi, pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį 2019 m. rugsėjo 1 d. asmenys įgijo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka, inter alia šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu terminu, t. y. nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7. Kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis palikta nepakeista, buvo priimta ir įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 22 d.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

Gintaras Goda

Vytautas Greičius

Danutė Jočienė

Gediminas Mesonis

Vytas Milius

Daiva Petrylaitė

Janina Stripeikienė

Dainius Žalimas