Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-4/2019
2019 m. spalio 9 d. Nr. KT28-A-S17/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-4/2019.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas prašo ištirti nurodytų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios institucijų, kitų valstybės ir savivaldos institucijų, Seimo narių, Respublikos Prezidentų, Ministro Pirmininko, teisėjų, Nacionalinės teismų administracijos ir jos darbuotojų, teismų savivaldos institucijų ir jų narių, generalinio prokuroro ir kitų prokurorų, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir jos narių, kitų valstybės tarnautojų veiksmus ar neveikimą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių atitiktį Konstitucijai.
2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 2 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Taigi pagal Konstituciją asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl visų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, o tik dėl tų, kurie nurodyti Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.
4. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytų asmenų prašymus Konstitucinis Teismas nesprendžia dėl Seimo narių, valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų veiksmų atitikties Konstitucijai, taip pat nevertina valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, teismų savivaldos institucijų veiksmų ar neveikimo. Tokie prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.
5. Pareiškėjas savo prašymo rezoliucinės dalies 1–11 punktuose prašo ištirti nurodytų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios institucijų, kitų valstybės ir savivaldos institucijų (1–5, 10, 11 punktai), Seimo ir Seimo narių (2 punktas), Respublikos Prezidentų (3 punktas), Vyriausybės ir Ministro Pirmininko (4 punktas), teismų ir teisėjų (5, 11, 14, 15 punktai), Nacionalinės teismų administracijos ir jos darbuotojų, teismų savivaldos institucijų ir jų narių (6 punktas), generalinio prokuroro ir kitų prokurorų (7 punktas), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (8 punktas), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir jos narių (9 punktas), kitų valstybės tarnautojų (11 punktas) veiksmų bei neveikimo atitiktį Konstitucijai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių atitiktį Konstitucijai (14, 15 punktai).
5.1. Konstatuotina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą tiek, kiek nurodyta prašymo rezoliucinės dalies 1–11, 14, 15 punktuose.
6. Pareiškėjo prašymo rezoliucinės dalies 12, 13 punktuose nurodyta, kad pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. rugsėjo 1 d., taip pat šio įstatymo 3 straipsnio atitiktį nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.
6.1. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtąją dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.
6.2. Iš pareiškėjo prašymo ir prie prašymo pridėtų priedų matyti, kad ginčijamo įstatymo pagrindu nebuvo priimtas joks sprendimas, kuriuo galimai būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.
6.3. Konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo prašymo rezoliucinės dalies 12, 13 punktuose nurodyto Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio atitikties Konstitucijai.
6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
6.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą tiek, kiek nurodyta prašymo rezoliucinės dalies 12,13 punktuose.
7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar jo prašyme nurodyti kiti įstatymai ir teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.
7.1. Pažymėtina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis suformuluota pernelyg abstrakčiai, todėl toks pareiškėjo prašymas traktuotinas ne kaip prašymas Konstituciniam Teismui, o kaip bendro pobūdžio teiginys, nes jame nenurodyti jokie konkretūs teisės aktai ar jų dalys, kurių atitiktis Konstitucijai turėtų būti tiriama. Taigi konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.
7.2. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2008 m. kovo 20 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).
7.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
7.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-4/2019.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
