LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas

Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl šio termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šio įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 7 dalyje, 24 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį minėto leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas, jeigu asmuo neįrodo, kad atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir nustatant diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva gali būti ribojamos įstatymu, paisant konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, suponuojamų reikalavimų teisės aktuose nustatyti tokias priemones, kurios atitiktų teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes; turi būti paisoma ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvo, pagal kurį asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų teisėtai įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Pagal ginčytą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, turintis leidimą, kuriuo jam suteikta teisė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme nustatytą 36 mėnesių laikotarpį, gali prašyti pratęsti terminą šiai teisei įgyvendinti tik vieną kartą ir tik 6 mėnesių laikotarpiui, kai įgyvendinti šią teisę per 36 mėnesių terminą jam sutrukdo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, net ir tais atvejais, kai tos aplinkybės trunka ilgiau nei 6 mėnesius.

Konstitucinio Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas, pagal kurį visais atvejais leidimo galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, trukdančios jam įgyvendinti teisėtai įgytą teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, nesudaro prielaidų įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į tai, kiek laiko asmeniui buvo trukdoma naudotis šia teise dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat paneigia asmens teisėtą lūkestį, kad jo teisėtai įgyta teisė bus išlaikyta nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinama, netrukdant jos įgyvendinti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens valios.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog toks teisinis reguliavimas negali būti konstituciškai pateisinamas vien tuo, kad pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų.

Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, kylančių reikalavimų nevaržyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvo; vadinasi, nepagrįstai varžomos ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.

Šioje byloje Konstitucinis Teismas tyrė ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, 24 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas nepratęsiamas, jeigu asmuo, vėluojantis atlikti suplanuotus darbus, nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Pareiškėjos nuomone, pagal šį teisinį reguliavimą leidimo galiojimo terminą gali būti atsisakyta pratęsti net ir tada, kai reikalingų dokumentų asmuo negali pateikti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, taip pažeidžiant konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principus; tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamos galimybės kiek įmanoma labiau atsižvelgti į individualią kiekvieno asmens situaciją ir visas svarbias aplinkybes, dėl kurių asmuo negali pateikti atitinkamų dokumentų; taip sudaromos dirbtinės, objektyviais kriterijais nepagrįstos kliūtys ūkio subjektams patekti į elektros energijos rinką, nepagrįstai ribojamos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kuriais pagrindžiama, jog atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

Kaip pažymėta nutarime, leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas pagal Viešojo administravimo įstatymą yra viešojo administravimo subjektų teikiama administracinė paslauga. Viešojo administravimo subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas pratęsti leidimo galiojimo terminą arba išduoti dokumentus, įrodančius valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, išsamumo principais. Pagal šiuos principus viešojo administravimo subjektas, įgaliotas pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminą, gavęs atitinkamą prašymą, privalo jį išnagrinėti objektyviai ir išsamiai, be kita ko, įvertindamas įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, ar priežastis, dėl kurių šie įrodymai nepateikti; viešojo administravimo subjektas, įgaliotas išduoti dokumentus, įrodančius valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes, gavęs atitinkamą prašymą, privalo teisės aktų nustatyta tvarka jį išnagrinėti ir išduoti valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Taigi pagal ginčytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Viešojo administravimo įstatyme, asmens, kuris kreipiasi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo, pareiga pateikti bent vieną dokumentą, pagrindžiantį, kad atlikti suplanuotus darbus jis vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, nėra tokia, kad asmuo negalėtų jos įvykdyti.

Kartu pažymėta, jog net ir tokiu atveju, kai asmuo negali pateikti įrodymų, kad atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, 24 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Viešojo administravimo įstatyme, jis turi teisę viešojo administravimo subjektui, įgaliotam pratęsti leidimo galiojimo terminą, pateikti argumentus, kodėl jis negali pateikti bent vieno dokumento, pagrindžiančio minėtas aplinkybes, ir šie argumentai turi būti objektyviai ir išsamiai įvertinti.