LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas

DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMO PRIJUNGIANT JĮ PRIE LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms.

Prieštaraujančiomis Konstitucijai taip pat pripažintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kuriomis valstybinių universitetų taryboms suteikta teisė inicijuoti Seimo sprendimų dėl valstybinių universitetų reorganizavimo ar likvidavimo priėmimą.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija nepaneigia valstybės, pagal Konstituciją, inter alia jos 40 straipsnio 4 dalį, formuojančios ir vykdančios aukštojo mokslo politiką ir turinčios pareigą nustatyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, teisės, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir kintančius jos poreikius ir siekiant įgyvendinti konstitucinę priedermę užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, be kita ko, jas reorganizuoti ar likviduoti.

Kartu pažymėta, kad pertvarkant valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą turi būti paisoma iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies kylančios aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei tiesiogiai atstovaujančių ir jos savivaldą įgyvendinančių kolegialių institucijų teisės savarankiškai spręsti strateginius ir kitus svarbiausius aukštosios mokyklos valdymo klausimus. Tai reiškia, kad šioms valstybinės aukštosios mokyklos savivaldos institucijoms ir jų sudaromoms ar skiriamoms kitoms aukštųjų mokyklų valdymo funkcijas vykdančioms institucijoms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat rengti ar dalyvauti rengiant reorganizavimui ar likvidavimui vykdyti būtinus dokumentus. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigą motyvuotai įvertinti šią valstybinės aukštosios mokyklos nuomonę ir pasiūlymus. Tačiau valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos funkcijas vykdanti valstybės valdžios institucija pagal Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, net jeigu aukštoji mokykla šiam sprendimui nepritaria.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, valstybei nusprendus vykdyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarką, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybines aukštąsias mokyklas, įgyvendinant šiuos sprendimus privalu laikytis iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių atsakingo valdymo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų, kylančių reikalavimų, be kita ko, gerbti valstybinės aukštosios mokyklos bendruomenės narių, inter alia šioje aukštojoje mokykloje dirbančių ir studijuojančių asmenų, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į konstitucinę Seimo prigimtį ir jo vykdomas funkcijas, tarp jų steigiamąją, ir Vyriausybės kaip valstybinį valdymą įgyvendinančios vykdomosios valdžios institucijos, tvarkančios krašto reikalus ir atsakingos už valstybės biudžeto planavimą ir vykdymą, konstitucinį statusą, įstatymuose gali būti nustatytas toks sprendimų dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo priėmimo teisinis reguliavimas, pagal kurį šiuos sprendimus priima Seimas Vyriausybės teikimu.

Seimas ir Vyriausybė, kaip valstybės valdžios institucijos, kurios formuoja ir vykdo valstybės aukštojo mokslo politiką, įgyvendindamos įstatymų suteiktus įgaliojimus nustatyti ir pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą (be kita ko, priimdamos sprendimus steigti valstybines aukštąsias mokyklas ar kitus lemiamą įtaką jų veiklai turinčius sprendimus, inter alia jas reorganizuoti ar likviduoti), privalo paisyti konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio pareigą atsakingai įvertinti ir pasverti visuomenės ir atitinkamų aukštųjų mokyklų bendruomenių interesus ir galimybes, kad būtų užtikrintas ilgalaikis aukštojo mokslo sistemos veiksmingumas. Priimant šiuos sprendimus taip pat turi būti atsižvelgiama į konkrečios aukštosios mokyklos istorines tradicijas, poreikį išlaikyti jų tęstinumą.

Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai vertinimas

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, nes ji paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą, iškreiptų pačią konstitucinės justicijos esmę. Taigi, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kurių atžvilgiu yra ginčijama poįstatyminio teisės akto atitiktis, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kurios atžvilgiu šioje byloje buvo ginčijama Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atitiktis, sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, tarp jų tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai. Pagal Konstituciją Seimo valia priimant sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Seimo teisės akto priėmimas gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui to teisės akto projektą. Pagal Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik šie subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus, kai kitų nei įstatymai Seimo teisės aktų projektus tam tikru klausimu Seimui gali pateikti kiti subjektai nei nurodytieji Konstitucijos 68 straipsnyje.

Valstybinės aukštosios mokyklos taryba nėra minima Konstitucijoje, inter alia jos 68 straipsnyje; taigi pagal Konstituciją ji nėra įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas.

Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, įgaliojimai inicijuoti šio Seimo sprendimo priėmimą yra suteikti subjektui, pagal Konstituciją, inter alia jos 68 straipsnį, neturinčiam įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeistas ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas priimant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai.

Atsižvelgus į tai, Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 68 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja analogiška Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią valstybinio universiteto taryba turi teisę inicijuoti Seimo sprendimo dėl valstybinio universiteto likvidavimo priėmimą, ir šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata, kuria valstybinės aukštosios mokyklos tarybai suteikti įgaliojimai inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo plano tvirtinimą pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas turėtų svarstyti spręsdamas dėl šios aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo.

Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymui vertinimas

Pagal Konstituciją atitinkantį Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Seimas, priimdamas sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo, turi paisyti dviejų reikalavimų: jį Seimas gali priimti tik gavęs atitinkamą Vyriausybės teikimą ir tik įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Seimui priimant sprendimus dėl valstybinių universitetų reorganizavimo šių reikalavimų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to, kaip juose išreiškiamas Seimo sprendimas dėl reorganizavimo: pritariama valstybinio universiteto reorganizavimui, kartu numatant jam vykdyti reikalingus veiksmus (kaip antai parengti būtinus dokumentus), ar nusprendžiama valstybinį universitetą reorganizuoti, kartu patvirtinant reorganizavimui vykdyti būtinus dokumentus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas, kuriame įtvirtintas sprendimas reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kartu jame numatant šiam reorganizavimui reikalingus veiksmus – parengti jam vykdyti būtinus dokumentus ir atlikti nepriklausomą ekspertinį jų vertinimą, priimtas atsižvelgus į Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, kuriuo šiems universitetams pasiūlytas Lietuvos sporto universiteto integravimo į kitą mokslo ir studijų instituciją būdas – reorganizavimas prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, tačiau atitinkamas konkretus pasiūlymas (teikimas) dėl tokio reorganizavimo Seimui nepateiktas. Nei šiuo Vyriausybės nutarimu, nei kitais jos nutarimais Seimui nebuvo pateikta jokių teisės aktų dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektų. Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, Seimo nutarimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, priimtas nesant Vyriausybės teikimo dėl tokio reorganizavimo.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas priimtas neatsižvelgus į numatomo reorganizuoti Lietuvos sporto universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuriuo šio universiteto reorganizavimui nepritarta, pateiktą Švietimo ir mokslo ministerijai; kitų su numatomu reorganizavimu susijusių sprendimų, kurie būtų pateikti Seimui, nuo Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo pasiūlytas Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo būdas, priėmimo iki Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo priėmimo Lietuvos sporto universiteto taryba ir senatas nepriėmė. Taigi šis Seimo nutarimas priimtas neįvertinus numatomo reorganizuoti Lietuvos sporto universiteto nuomonės.

Vadinasi, ginčytas Seimo nutarimas priimtas nesilaikant Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų: nesant atitinkamo Vyriausybės teikimo dėl tokio reorganizavimo ir neįvykdžius atsižvelgiant į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje užtikrinamą aukštosios mokyklos autonomiją nustatyto reikalavimo įvertinti numatomo reorganizuoti universiteto nuomonę. Atsižvelgus į tai, pripažinta, jog šis Seimo nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, padarytus priimant ginčytą Seimo nutarimą, Konstitucinis Teismas įvertino kaip esminius. Taigi priimant šį Seimo nutarimą kartu nesilaikyta Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų leidžiant teisės aktus laikytis teisėkūros procedūrinių reikalavimų, paisyti teisės aktų hierarchijos.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad priimant Seimo nutarimą, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą neįvertinus šio universiteto nuomonės, nepaisyta iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigos motyvuotai įvertinti valstybinės aukštosios mokyklos valdymo institucijų pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo.

Suvaržius aukštųjų mokyklų autonomiją ir nesilaikius konstitucinio reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, kartu nepaisyta ir iš Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalių kylančio reikalavimo neišplėsti valstybės valdžios institucijų galių, kurias riboja Konstitucija.

Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad ginčytas Seimo nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.