Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas

DĖL TEATRŲ AR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ LAIKINŲJŲ VADOVŲ SKYRIMO

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktas neprieštarauja Konstitucijai ir Teisėkūros pagrindų, Vyriausybės, Profesionaliojo scenos meno įstatymų nuostatoms.

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad jeigu dėl nenumatytų aplinkybių teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tampa laisva, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali laikinai pavesti kitam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas arba į jas priimti kitą asmenį pagal terminuotą darbo sutartį, iki bus priimtas ir pareigas pradės eiti konkursą laimėjęs naujas įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.

Seimo narių grupė teigė, kad šis teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu. Vyriausybė, pasak pareiškėjos, galėjo nustatyti tik konkurso organizavimo tvarką, o ne tai, kad į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas asmuo gali būti priimamas ir kitu būdu, t. y. be konkurso. Vyriausybės nutarimu nustačius tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjos nuomone, nesilaikyta Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės aktų sistemiškumo principo, Vyriausybės įstatymo nuostatų, pagal kurias Vyriausybė turi vykdyti savo pareigas laikydamasi įstatymų ir nepriimti teisės aktų, prieštaraujančių įstatymams, nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios teisės aktų hierarchijos, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto kylančio reikalavimo Vyriausybei vykdant įstatymus nepriimti poįstatyminių teisės aktų, prieštaraujančių įstatymams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tų teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų priėmimo į pareigas būdas, kurie skiriami į pareigas penkerių metų kadencijai; šiame įstatyme nėra numatyta, kad su konkursą laimėjusiu teatro ar koncertinės įstaigos vadovu galėtų būti sudaryta kitokios trukmės terminuota darbo sutartis (kaip antai vienų metų trukmės). Pagal Konstituciją teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų. Vadinasi, šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti reikalavimą konkurso būdu priimti į pareigas ne tik tuos vadovus, kurie skiriami penkerių metų kadencijai, bet ir laikinuosius vadovus, skiriamus išimtiniais atvejais, iki bus priimtas ir pradės eiti pareigas konkursą laimėjęs vadovas, bet ne ilgiau negu vieniems metams, nes toks reikalavimas būtų neracionalus ir neįmanomas įvykdyti. Šioje nuostatoje nėra reglamentuojama, kaip turėtų būti parenkamas ir skiriamas laikinasis teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

Taigi, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 35 punkte reglamentuojamos skirtingos teisinės situacijos – teatro ar koncertinės įstaigos vadovo, skiriamo penkerių metų kadencijai, priėmimas į pareigas konkurso būdu ir asmens, laikinai vadovausiančio teatrui ar koncertinei įstaigai, paskyrimas tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tapo laisva dėl nenumatytų aplinkybių. Pagal Aprašo 35 punktą nėra paneigiama teatro ar koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dienos, kai vadovo pareigybė tapo laisva, rengti konkursą teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms užimti ir šios įstaigos vadovą parinkti konkurso būdu.

Pagal Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų įstaigų įstatymus, siekiant užtikrinti teatro ar koncertinės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, veiksmingą jai priskirtų funkcijų vykdymą ir jai iškeltų tikslų įgyvendinimą, racionalų įstaigos lėšų ir turto naudojimą, teatro ar koncertinė įstaiga negali neturėti vadovo. Tačiau paskelbus konkursą teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, iki bus pasirašyta darbo sutartis su konkursą laimėjusiu vadovu, įstaiga dėl numatytos konkurso organizavimo tvarkos ir terminų gali neturėti vadovo 3–4 mėnesius arba net ilgiau, jei nepavyksta parinkti vadovo paskelbto konkurso metu; taigi siekiant, kad teatro ar koncertinė įstaiga visą šį laiką nebūtų be vadovo, pagal Aprašo 35 punktą gali būti skiriamas laikinasis vadovas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aprašo 35 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu Vyriausybė sudarė prielaidas įvykdyti iš Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų įstaigų įstatymų kylantį reikalavimą, kad teatro ar koncertinė įstaiga turėtų vadovą, kuris privalo užtikrinti jos veiklos nepertraukiamumą, veiksmingą jai priskirtų funkcijų vykdymą ir iškeltų tikslų įgyvendinimą, racionalų įstaigos lėšų ir turto naudojimą.

Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad Aprašo 35 punkte nėra nustatyta kitokio teisinio reguliavimo nei nustatytasis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas nekonkuruoja su nustatytuoju šiame įstatyme ir jam neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Vyriausybė nepriėmė poįstatyminio teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui, laikėsi galiojančių teisės aktų, vykdė įstatymus, priėmė jiems vykdyti reikalingus poįstatyminius aktus, taigi nepažeidė ir pareiškėjos nurodytų Teisėkūros pagrindų ir Vyriausybės įstatymų nuostatų.

Vertindamas Aprašo 35 punkto atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė, vykdydama savo įgaliojimus, gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas; pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai; iš Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų Vyriausybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų vykdymą, taip pat ir tais atvejais, kai įstatymu jai nėra nustatyta konkretaus pavedimo; ši Vyriausybės pareiga, be kita ko, reiškia, kad ji privalo priimti poįstatyminius aktus, reikalingus iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų veiklos nepertraukiamumui ir tinkamam joms priskirtų funkcijų vykdymui užtikrinti; tai darydama Vyriausybė turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, negali pažeisti kitų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą Vyriausybė siekė įgyvendinti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 94 straipsnio 2, 7 punktų, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančią pareigą priimti įstatymų įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius aktus, kad būtų užtikrintas teatrų ar koncertinių įstaigų veiklos nepertraukiamumas ir tinkamas joms priskirtų funkcijų vykdymas. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė pažeidė teisės aktų hierarchijos principą ir nesilaikė iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors Aprašo 35 punkte nenustatyti reikalavimai asmeniui, skiriamam laikinai eiti teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, nėra pagrindo teigti, jog teatro ar koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, skirdama laikinąjį teatro ar koncertinės įstaigos vadovą, neturėtų jam taikyti Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatyto reikalavimo atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taip pat teatro ar koncertinės įstaigos vadovui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos turi nustatyti kultūros ministras.