LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimas

DĖL ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMO PRIE SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti, ar Seimo 2004 m. liepos 1 d. priimtas Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką, taip pat Energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 43 straipsnio 3 dalis ir visas šis įstatymas pareiškėjo nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas suabejojo, ar Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui dėl to, kad, jo nuomone, šio įstatymo projektas nebuvo įvertintas antikorupciniu požiūriu, nes įstatymo projekto aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta, kokią įtaką šis įstatymas turės korupcijai.

Ištyręs Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo procedūras, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad šis įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymu siekiamo ekonominių santykių reguliavimo veiksmingumo vertinimas turi būti atliekamas išsamiai, objektyviai, nešališkai, o prireikus turi būti kviečiami specialių žinių turintys asmenys; iš Konstitucijos, būtent konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga Seimo statute ir (ar) įstatymuose nustatyti tokį įstatymų leidybos proceso teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų ir (ar) Seimo pareiga rengiant ir (ar) priimant Seime teisės aktus, kuriais reguliuojami santykiai, galintys turėti įtakos inter alia kriminogeninei situacijai, neigiamų ekonominių pasekmių kilimui, atlikti tinkamą įstatymo projekto įvertinimą, inter alia dėl neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų imperatyvų, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (3 dalis), kad valstybė gina vartotojų interesus (5 dalis), įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu apibrėžti ne tik elektros energijos kainų ribų nustatymo kriterijus, bet ir paslaugų, inter alia elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, įkainių nustatymo kriterijus, kad minėti įkainiai galėtų būti diferencijuojami pagal vartotojus, objektyviai esančius skirtingose padėtyse, taip pat atsižvelgiant į vartotojams reikalingas paslaugas, inter alia į vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų būtinas sąnaudas, bei atsižvelgiant į tai, ar yra vartotojų padarytas turtinis įnašas prijungiant jų įrenginius prie elektros tinklų. Tokie kriterijai turi būti aiškūs, pagrįsti, kad nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti nustatant tokių paslaugų įkainius ir taip pažeisti elektros energijos vartotojų teises, interesus. Iš Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų vartotojų teisių gynimo imperatyvų įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų veiksmingą elektros energijos vartotojų teisių apsaugą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 42 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinus vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainių nustatymo kriterijų, kuriais turi vadovautis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtindama vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius, kad šie įkainiai galėtų būti diferencijuojami pagal vartotojus, objektyviai esančius skirtingose padėtyse, taip pat atsižvelgiant į vartotojams reikalingas paslaugas, inter alia į vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų būtinas sąnaudas, bei atsižvelgiant į tai, ar yra vartotojų padarytas turtinis įnašas prijungiant jų įrenginius prie elektros tinklų, yra nukrypstama nuo konstitucinių imperatyvų. Atsižvelgus į tai nutarime konstatuota, kad minėta Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) nuostata tiek, kiek joje nėra įtvirtinti vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainių nustatymo kriterijai, kuriais turėtų vadovautis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtindama vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog nuo konstitucinių imperatyvų yra nukrypstama ir Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 15 d. redakcija) nustačius, kad visi vartotojai turi apmokėti 20 procentų skirstomųjų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų, susijusių su vartotojų įrenginių prijungimu, tačiau nenustačius kriterijų, pagal kuriuos nustatomas skirstomųjų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų dydis, inter alia, kad šis dydis galėtų būti diferencijuojamas pagal vartotojus, objektyviai esančius skirtingose padėtyse, taip pat atsižvelgiant į vartotojams reikalingas paslaugas ir į tai, ar yra vartotojų padarytas turtinis įnašas prijungiant jų įrenginius prie elektros tinklų. Nutarime konstatuota, kad Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas skirstomųjų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų dydis, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Likusią bylos dalį Konstitucinis Teismas nutraukė, nes ginčijamas teisinis reguliavimas yra iš esmės pakeistas.