LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOs LIETUVOS RESPUBLIKOS seimo narių grupės PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 M. KOVO 18 D. NUTARIMU NR. 284 PATVIRTINTOS NACIONALINĖS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2015–2021 METŲ PROGRAMOS 1 PRIEDO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS grąžinimo
2017 m. lapkričio 28 d. Nr. KT16-S9/2017
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-25/2017.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas „ištirti:
1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1–4 d. nuostatoms?
2) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų, ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1–4 d. nuostatoms?
3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms?“
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyti duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas.
Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus).
2.1. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ji reiškia, kad į Konstitucinį Teismą besikreipiantys Seimo nariai, pasirašydami po prašymu, jame turi nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį Seimo narį (narius) – atstovą (atstovus) pagal įstatymą (2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. KT13-S6/2017). Tai yra vienas iš Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų prašymo ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turiniui, kai į Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu kreipiasi Seimo narių grupė.
2.2. Šiame kontekste paminėtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, kuriose atskleidžiamas dalyvaujančių byloje asmenų atstovų procesinis statusas (27 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), Konstituciniame Teisme neužtikrinus Seimo narių grupės atstovavimo pagal įstatymą, būtų pasunkintas ar net taptų neįmanomas Seimo narių grupės, kaip dalyvaujančio byloje asmens, teisių įgyvendinimas.
2.3. Konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui pateiktame pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme jos atstovas pagal įstatymą (Seimo narys (nariai)) nenurodytas.
Vadinasi, pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 66 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo nurodyti Seimo narių grupei atstovaujantį atstovą pagal įstatymą – Seimo narį (narius).
3. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka ir kitų Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
3.1. Kaip minėta, Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą; jų parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu.
Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ji reiškia ir tai, kad „Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas, savo parašu tvirtindamas Seimo narių parašus, turi nurodyti tvirtinamų parašų skaičių, taip pat parašų patvirtinimo datą“, taip pat kad „pats Seimo narių pavardžių sąrašas su parašais turi būti tvarkingas, jame neturi būti jokių braukymų ar taisymų“ (2002 m. balandžio 24 d., 2006 m. kovo 29 d. sprendimai).
Toks reikalavimas Seimo narių grupės prašymą pasirašančių Seimo narių sąrašui nustatytas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 59 punkte. Jame nurodyta, kad pasirašančių Seimo narių sąrašas turi būti įskaitomas, tvarkingas, jame negali būti jokių neaptartų braukymų ar taisymų. Paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo reglamento 60 punktą Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas, savo parašu patvirtindamas Seimo narių parašus, nurodo tvirtinamų parašų skaičių ir parašų tvirtinimo datą.
3.2. Pareiškėjos Seimo narių grupės pateiktą prašymą pasirašiusių Seimo narių parašai yra patvirtinti Seimo Pirmininko pavaduotojo, yra nurodytas patvirtintų parašų skaičius ir parašų patvirtinimo data, tačiau nurodyta pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo data (2017 m. lapkričio 20 d.) yra vėlesnė nei pirmajame prašymo puslapyje Seimo Pirmininko pavaduotojo nurodyta parašų tvirtinimo data (2017 m. lapkričio 16 d.), dalis prašymą pasirašiusių Seimo narių yra išbraukti iš pasirašiusiųjų sąrašo, jokių pastabų prie šių išbraukymų nėra. Atsižvelgiant į tai, gali kilti pagrįstų abejonių dėl Seimo narių grupės pateiktą prašymą pasirašiusių Seimo narių parašų autentiškumo, parašų patvirtinimo tikrumo.
3.3. Taigi pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka ir Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimo tinkamai patvirtinti su prašymu besikreipiančių Seimo narių parašus.
4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų, grąžintinas pareiškėjui.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti tiek, kiek nurodyta, Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 7 dalies, 24 dalies 2 punkto atitiktį pareiškėjos nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos 1 priedo pastraipos Nr. R-1-3 nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-25/2017 „ištirti:
1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1–4 d. nuostatoms?
2) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų, ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1–4 d. nuostatoms?
3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms?“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Gediminas Mesonis
Vytas Milius
Janina Stripeikienė
Dainius Žalimas
