LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl notaro įgaliojimų pratęsimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas

DĖL NOTARO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašęs ištirti, ar Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 23 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu, kai yra numatyta galimybė pratęsti notaro įgaliojimus pasibaigus jų laikui ir nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, pratęsti notaro įgaliojimus ar jų nepratęsti, valstybės institucijai – Teisingumo ministerijai – sudaromos prielaidos daryti įtaką notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, darbui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai įstatymu yra pavedama kitoms (ne valstybės) institucijoms vykdyti tam tikras valstybės funkcijas, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatant reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti asmuo, norintis vykdyti tokią veiklą, jo įgaliojimų trukmę, įgaliojimų pasibaigimo pagrindus ir kt. paisyti inter alia iš Konstitucijos 29, 48 straipsnių, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų. Turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad asmenims, įgyvendinantiems Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, inter alia besiverčiantiems ta pačia valstybės kontroliuojama profesine veikla, būtų nustatomos vienodos profesinės veiklos sąlygos, inter alia vienoda įgaliojimų trukmė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisingumo ministrui suteikiama teisė savo nuožiūra pratęsti notaro įgaliojimus ar jų nepratęsti ir sudaromos prielaidos nevienodai traktuoti notarus, kurių įgaliojimai pasibaigia jiems sulaukus 65 metų, vienodas aplinkybes vertinti skirtingai arba iš esmės skirtingas aplinkybes vertinti vienodai, vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo imperatyvų, be to, jis nukrypsta ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Kartu nutarime pažymėta, kad objektyviai gali susidaryti ir tokių situacijų, kai nėra galimybių kitais būdais, kaip tik laikinu notaro įgaliojimų pratęsimu, tam tikrą laiką užtikrinti valstybės perduotų funkcijų vykdymo, t. y. fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, tęstinumą ir taip užtikrinti viešąjį interesą. Taigi įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį išimtį nustatantį teisinį reguliavimą, pagal kurį notarų įgaliojimai galėtų būti laikinai pratęsiami tik jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti valstybės perduotų funkcijų vykdymą, t. y. užtikrinti viešąjį interesą.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalis šiuo nutarimu yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nereiškia, kad notarų įgaliojimai, kurie buvo pratęsti pagal pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai teisinį reguliavimą, gali būti vien šiuo pagrindu kvestionuojami, kad šie įgaliojimai gali vien minėtu pagrindu nutrūkti ar būti nutraukti.